Draugauki.me kviečia prisiminti šiandien pasaulį palikusį vieną svarbiausių Lietuvos menininkų ir poetų Justiną Marcinkevičių.
Draugauki.me kviečia prisiminti šiandien pasaulį palikusį vieną svarbiausių Lietuvos menininkų ir poetų Justiną Marcinkevičių.
sukūrė
VĖL MAČIAU LIETUVĄ (J.MARCINKEVIČIUI)
2011.02.19d.
Žiema.Šalta.Nejauku ir liūdna,
seniai nematėme tikios žiemos.
Tai gal todėl veidai paniūrę,
pasiilgę artumos…
Žmogus savas mintis
giliai uždaręs,
paskendęs rūpesty savam…
Gal būt kžko dar nepadaręs,
skuba,bėga..viens kitam
nė žodžio neprataręs…
retai sueina ir prie stalo…
pasėdėt ir pakalbėt.
Šiandien mačiau minias žmonių,
jie susirinko neįgalioti,neprašyti,
taip,kaip tada-
į Vingio parką.
Štai kur mačiau vėl Lietuvą,
prie karsto einančią…
einančią ir einančią porom,
po vieną ir būriais.
Ji ėjo iįtisai;dieną,kitą…
ir nakties pritrūko…
Atsisveikinti ji ėjo
su Sąjudžio šaukliu-
į ramybės sodą…
Snaigės nuklojo galvas,
drabužius,kelią ir..-
tautos vėliavą.
Aš maniau,
kad Sąjudžio Lietuvos
nebėra.
Klydau.Su ašarom akyse
pamačiau ją einančią,
einančią taip,
kaip ėjo Sąjudis,
su vėliava,su malda.
Ačiū,Dieve Tau,
kad išlaikei dar ją,
išvargusią,pailsusią,
bet GYVĄ.
dalelė jos paliko ten-
kalnelyje,bet iš tenai
ji šauks dar mus,
rykiuos ir kels
į naują Sąjudį-
TIESOS,DOROVĖS,
MEILĖS TĖVYNĖS ŽEMEI.
Išgirdę šią skaudžią žinią, liūdėjom tarsi savo artimo netekę. Ir tikrai artimo, dažnai skaitau Jo knygą ” Dienoraštis be datų” ir vis kitaip suprantu Jo mintis. Pavyzdžiui: Nereikia mums daugiau dievų – nei danguje , nei žemėje. Ypač žemėje.Nes čia jie pridaro daugiau velniavos.
Mes Kauno PMVC senjoros surengėme popietę gerb. Justinui Marcinkevičiui atminti . Buvo skaitomos eiles ir atliekamos dainos .
Išėjo Žmogus… Nepaprastas paprastumu. Veikiantis mus savo gyvenimu.
Kiekvienas is musu netekome daleles saves. Guodzia tik tai, kad jo isejimas sujunge tauta kaip Sajudzio laikais, manau, kad tie ponai, sedintys ten aukstai nor viena syk pajuto didele geda, sazines grauzati, na, as noriu tuo tiketi…
Mums Jo truks, mes Jo ilgesimes, bet gyvenimas ziaurus-Jis niekad nebegris
Ačiū Mečislovui, dabar aš žinau pagal Mačernio žodžius sukurtą giesmę, kuri vadinasi” Aš pažinau karalių tavyje”.Ją atlieka Galina Paganina Zarasų bažnyčios vargoninkė, tai puiki giesmė.
Norėčiau palydėti šito didelio Žmogaus atminimą kito poeto Vytauto Mačernio žodžiais;
AŠ PAŽINAU KARALIŲ TAVYJE
Aš pažinau karalių tavyje iš žingsnių aido
Ir iš akių blizgėjimo aštraus,
Nors kartais jos iš tavo liūdno ir pailgo veido
Man švietė giedrumu audros nuskaidrinto dangaus.
Kiekvienas tavo žodis, išdidus, bet mielas,
Kiekvienas tavo mostas, laisvas ir platus,
Kalbėjo apie didžią, gražią sielą,
Praaugusią lyg aukštas medis girioje visus medžius.
Nes tu sakei: „Per žemę mes praeinam
Tik vienąsyk, tai būkime tvirti!
Kieno gyvenimas bus panašus į sodrią dainą,
Tas nesutirps mirty”.
Todėl (nors neturėjai tu namų, kai saulė leidos,
Nei sosto, nei tarnų karališkam dvare)
Iš tavo liūdno ir pailgo veido
Aš pažinau karalių tavyje.
Tegul tau bus lengva žemelė.
„Kada nors knygos atėjimas pas žmogų bus prilygintas dieviškosios ugnies pagrobimui – nes kuo gi mes ginamės nuo tamsos ir smurto žvėrių, jei ne knyga, kuo šildom sugrubusią sielą, kieno, jei ne knygos šviesa mus vedė ir veda pasaulio ir pačių širdies labirintais”, – yra rašęs J. Marcinkevičius.
Taip Jis mirė ,bet jo kūryba liko,jo pasakyti žodžiai.Kaip poetas gražiai sklandžiai kalbėdavo tiesiog klausantis jo žodžiai atgaivindavo sielą.Jautei ,kad esi lietuvis ir turi juo būti.
Mirė POETAS, bet JO kūryba išliks!
Tiesiog simboliška – pasitraukė per Lietuvos Valstybės atkūrimo dieną.
Užuojauta POETO artimiesiems ir visiems tiems, kurie jį gerbė ir mylėjo jo kūrybą.
Nėra tokio literatūros veikėjo, kuris taip būtų garsinęs šiuolaikinę Lietuvą, todėl ir mirė nepriklausomybės dieną.
Širdį veria skaudi netektis….
Parašykite komentarą