Jūs teisingai supratote – čia aš. O žemiau eilės tvarka keturios mano sesės.
Jeigu įžiūrite, šalia manęs kantriai tupi kalakutas. Ko gero meilė gyvūnams ir kaimui atėjo kartu su manimi. Biografijos žinovai pasakojo, kad karštą vasaros dieną vaikščiodavau apsirengusi išvirkščia skrandute ( taip pas mus avikailių kailinukus vadina ). Stengdavausi dalyvauti, kai buvo spaudžiama naminukė. Turėjau savo bonkutę ir atkakliai prašydavau įlašinti. Matyt, anksti atsisakiau žalingo įpročio, nes man pačiai prisiminimai išblėso.
Visiška priešingybė man vaikystėje buvo jaunesnioji sesuo. Drąsi ir savimi pasitikinti ji labai anksti pradėjo kurti verslo planus. Prisiskynusi uogų ar radusi kelis grybus, įvertindavo kiek būtų galima uždirbti, jei pavyktų gėrybes parduoti.
Jūs atkreipkite dėmesį į sesės plaukus. Prieš Velykas sugalvojau pakeisti merginų šukuosenas. Rezultatas buvo stulbinantis. Mažųjų šukuosenos visiškai neatitiko to meto reikalavimų. Per mane sesės neaplankė savo krikšto tėvelių, o man renkantis kuriuo gyvenimo keliu sukti, apie kirpėjos profesiją nebuvo net įsitarta.
Kuri mano vidurinioji sesė, tikrai nepasakysiu. Atmintin įstrigo jos krikštynos. Tada pirmą kartą iki soties prisivalgėme saldainių. Apie pasekmes aiškinti neverta.
Ūgiu sesė pralenkė mus visas, o savo didele koja ji pridarė daug širdies skausmo. Augindavau triušius. Aišku, vos gimusius nešdavau parodyti sesėms. Nežinau kaip jai vienai nepavykdavo pro juos praeiti. Po tokių parodų būdavo laidotuvės ir kibirai ašarų.
Ketvirtoji sesė pasikėlusi, kad tik jos vienintelės krikštynų nuotrauką turime. Nežinau kaip kitose vietovėse buvo priimta, o pas mus privaloma tvarka į bažnyčią kartu kūmais važiuodavo bobutė. Tėvai laukdavo namuose.
Mums pasisekė, nes šalia visų tą iškilmingą momentą buvo šviesios atminties Močiutė.
Jauniausios sesers nuotraukos iš ankstyvos vaikystės nesuradau. Vietoj jos atstovauja pirmagimis sūnus, kuris jau augina savo vaikus, o vaikystėje buvo mamos kopija.
Nežinau kaip jums, mieli senjorai, tačiau tiek man, tiek mano sesėms kuo toliau, tuo įdomiau vartyti albumus su pageltusiomis nuotraukomis. Kai kurios aprašinėtos, kai kurios įplėštos, nes dažnai jas žiūrinėdavome. Nors juodai baltos, nekokybiškos, bet tokios mielos širdžiai.
Parašykite komentarą