Vos atsivertus laikraštį ar įjungus televizorių, mirgėte mirga pranešimai apie infekcines žmogaus ligas ir mirtis nuo jų. Dabar labai populiaru tapo mirti, tarkime, nuo kiaulių gripo. Egzotika. Daugelis žino esant mikropasaulį, tačiau retai žmogus besigilina į tuos procesus, juk esame pripratę, jog medicina bet kokiu atveju išgydys. Tačiau viskas ne taip paprasta, kaip yra mums pateikiama.
Dabar žinoma virš 2500 patogeninių mikroorganizmų rūšių ir tai kaip reaguojama į juos. Biologinio organizmo reakcijos į patogeninius mikroorganizmus būna aštrios (uždegiminės) bei lėtinės – mikroorganizmai sukuria įtemptas už imunitetą atsakingų organų darbo sąlygas, nuo ko ilgainiui imunitetas silpsta ir organizmas tampa nepajėgus priešintis. Tuomet išsivysto lėtinė liga – organizmo ir parazitų simbiotinis gyvenimas kartu. Mikroorganizmai išplinta iš vieno infekuoto organo į greta esančius audinius: jungiamuosius, epitelinius, raumeninius, organizme esančius skysčius, odą. Šioje fazėje ligonis vadinamas simuliantu, hipochondriku ir t.t., nes infekcijos audiniuose yra labai sunkiai diagnozuojamos, o išorinių požymių yra mažai.
Mikroorganizmų klasifikacija
Yra tylioji mikroorganizmų invazijos forma – infekcijos tuomet niekaip nepasireiškia ir nerodo aktyvumo, o žmogus jaučiasi nuolat pavargęs, jaučiamas energijos trūkumas, apetitas gali būti nuolatinis, tačiau nepavyksta pasisotinti. Tradiciškai patogeniniai mikroorganizmai skirstomi į šias kategorijas:
– virusai (nano- ir paprastieji);
– prionai (save replikuojanti baltyminė dalelė, infekcinis veiksnys – kempinligė);
– zoonozės (iš gyvūnų į žmogų patekę parazitai – bakterijos, kirmėlės, grybeliai, vienaląsčiai);
– bakterijos (kartais vadinamos mikrobais);
– paprastieji (vienaląsčiai);
– grybeliai (mieliniai, pelėsiniai ir kt.);
– helmintai (kirmėlės egzistuojančios tuščiaviduriuose organuose ir audiniuose, raumenyse, skysčiuose: kraujyje, limfoje).
Virusai yra vidaus ląstelių parazitai galintys gyventi tik gyvos ląstelės sąskaita. Pakliuvę ant ląstelės, išskiria tam tikrus fermentus ir jais pasidaro “langą”, vėliau pakliuvę į ląstelės vidų, pakeičia jos genetinę programą, t.y. ją priverčia dalintis pagal savo “taisykles” ir taip daugina save. Tai ir yra vienas iš vėžio ligų atsiradimo variantų. Virusai yra dviejų vidinės šerdies tipų: DNR ir RNR. Mokslas kol kas neišsiaiškino virusų atsiradimo šaltinių, o gydymas nuo virusinių ligų yra gana sudėtingas, kadangi nėra absoliučiai patikimų apsaugos priemonių, o skiepai nėra (virusai nuolat kinta, mutuoja) efektingi.
Bakterijos ir į juos panašūs mikroorganizmai yra bent keletą dešimčių kartų stambesni ir sudėtingesni už virusus. Bakterijos dauginasi kaip paprasta ląstelė, t.y. dalijasi per pusę. Tai parazitai, turintys biosintezės mechanizmus. Dalis bakterijų energiją sau gamina fotosintezės dalis chemosintezės būdu. Bakterijų yra visur, daugelis jų žmogui yra nepavojingos ir draugiškos. Pavyzdžiui, virškinimas, medžiagų įsisavinimas, vienų pavertimas kitomis, vitaminų ir kitų mineralų gamybos procesas vyksta bakterijų pagalba, tačiau yra ir tokių, kurios neša mirtį ir ligas. Viena iš bakterijų sukeltų ligų yra reumatas – streptokokų išprovokuota alerginė, uždegiminė liga, pažeidžianti širdies raumens audinius, sąnarius, smegenis, odą bei kt. Serga įvairaus amžiaus ir net jauni žmonės (5-17 m). Kartais liga vadinama reumatine karštine ir dažnai net negydoma praeina, tačiau vėlesniame amžiuje kartojasi jau chroniška forma ir tampa nepagydoma. Paprastai prasideda angina, sinusitu, ausies uždegimu. Kaip taisyklė ši infekcija yra paveldima iš kartos į kartą, pereina nuo žmogaus žmogui tiesioginio kontakto metu.
Mūsų burnoje ir kt. gleivinėse yra pilna visokių bakterijų. Pavyzdžiui, ištraukus dantį ar atlikus kitokią operaciją vidaus organuose, bakterijos pakliūva į skysčius ir audinius, išplinta po visą organizmą, o tada sunaikina organų imunines savybes ir taip prisitaiko gyventi žmogaus organizme. Be to, bakterijų tam tikra kritinė masė organizme sukuria savo kolektyvinio proto struktūras, kurios jau neleidžia vaistais (nuodais) jų panaikinti ir nuolat atsinaujina. Žinoma, jog organizmo fiziniai organai turi įvairius energoinformacinius apykaitos kanalus, todėl bakterijų kolektyvinis protas ir palaikomosios struktūros gali blokuoti organų energijos ar medžiagos apykaitos kanalus ir gyventi trancedentiniame subtiliame lygyje (kaip fantomai), taip palaikydami žemą imuniteto aktyvumą.
Pasaulinė sveikatos organizacija paskelbė išvadas, iš kurių paaiškėja, kad iki 80 proc. visų žmogaus susirgimų tiesiogiai sukelia įvairūs parazitai. Ne paslaptis, jog bronchinė astma dažnai yra parazitinės prigimties, o susirgimo sukėlėjas yra kepenų ir žarnyno parazitas – kirmėlė trematoda. Ji yra ir cukrinio diabeto atsiradimo viena iš nedaugelio priežasčių. Egzemos, psoriazė – tai ligos, susijusios su silicio trūkumu, kurį sunaikina organizmo parazitai. Paprastieji vienaląsčiai infekuoja dar negimusius kūdikius, iš motinos organizmo per placentos barjerą pereina į vaiko organizmą ir tuo metu negalima vartoti jokių antibiotikų ir švitinti rentgeno spinduliais ar ultragarsu. Tuo tarpu kūdikiai gimsta su pažeistomis smegenimis (Dauno sindromas, epilepsija ir kt.) ir kraujagyslėmis.
Parazitai iššaukia organizmo alergijas, sumažina pasipriešinimą susirgimams, sudaro polinkį chroniškiems susirgimams, susilpnina imuninės sistemos darbą, o taip pat sumažina vakcininės profilaktikos efektyvumą. Žmogus gali būti daugiau nei 2000 rūšių parazitų “savininku”, nuo pačių smulkiausių iki metro ilgio kirmėlių. Parazitai gyvena ne tik tiesiojoje žarnoje, juos galima rasti bet kurioje kūno dalyje: plaučiuose, kepenyse, raumenyse, sąnariuose, skrandyje, stemplėje, smegenyse, kraujyje, limfoje, odoje ir net akyse. Žmonės, nežinantys apie lėtai prasidedančias parazitines infekcijas, nesupranta fakto, kad naminiai gyvūnai yra tiesioginiai, didelio kiekio parazitų, kuriuos palieka visur namuose ir užkrečia šeimininką, nešiotojai. Paprastai jokių specialių priemonių dėl parazitų pasklidimo nėra imamasi arba tų priemonių neužtenka.
Deja, šiuolaikiniai infektologai negali tradicinių metodų pagalba pilnavertiškai ištirti žmogaus. Kiekvienas gydytojas paskiria įvairių vaistų, kurie ne visada gali susidoroti su ligą sukeliančiais parazitais, o tik “paslepia” ligos simptomus į organizmo vidų. Piktybinių parazitų egzistavimą organizme liudija šie požymiai:
– beveik visi chroniški susirgimai;
– žarnyno ir skrandžio disfunkcijos;
– depresija;
– svorio ir medžiagų apykaitos sutrikimai;
– sąnarių ir raumenų skausmai;
– chroniškas nuovargis;
– imuniteto sistemos ir darbo sutrikimai
– alergijos ir anemija;
– padidėjęs jautrumas orų permainoms;
– probleminė oda;
– miego sutrikimai;
– uždegimai, karpos, granuliomos ir t.t.
Mikroorganizmų paplitimas
Jau gimdymo namuose moterys ir naujagimiai užsikrečia stafilokokinėmis infekcijomis, chlamidijomis, trichomonomis ir pan. Pagal dažninės – rezonansinės diagnostikos duomenis 97 proc. visų gyventojų yra vienokių ar kitokių infekcijų nešiotojai ir yra užsikrėtę kirmėlėmis (askaridės, trematodos, spalinės ir net įvairiomis kaspinuočių formomis). Skirtingomis grybelių rūšimis užsikrėtę apie 40 proc. visų gyventojų. Kai kuriuose pasaulio regionuose 70 proc. ištirtų pacientų yra užkrėsti toksikoplazmomis – smulkiausiais parazitais gyvenančiais galvos smegenyse, kurie sukelia nuolatinius galvos skausmus. Tai intraląsteliniai parazitai, naikinantys galvos smegenų ląsteles, o taip pat gyvenantys vidaus organuose, raumenyse, limfmazgiuose. Užsikrečiama jais nuo katinų, šunų, paukščių, o taip pat ir per gyvulių pieną. Nėštumo metu užkrečiamas ir kūdikis, nes placenta negali kovoti su toksikoplazmų prasiskverbimu.
Tai vienas iš pražūtingiausių parazitų poveikio pavyzdžių. Per gyvenimą žmogus nuolat kontaktuoja su gyvuliais ir daugybe mikroorganizmų užsikrečia būtent per juos. Atrodo, kad susidaro situacija be išeities. Žmogus priverstas susitaikyti su esama padėtimi, kuri reikšmingai prastina šiuolaikinio žmogaus gyvenimo kokybę. Tačiau šiandien mokslas jau gali pasiūlyti naujus ir efektingus metodus, padedančius savarankiškai atsikratyti ligų. Tai ateities technologijos, taip vadinamos “Cemtech” ir “Daugiametė medicina”. Šios tecnologijos leidžia dirbti kiekvienam asmeniškai, leidžia palaikyti organizmo būseną tokiame lygyje, kokį galima tik įsivaizduoti. Grybeliai ir kirmėlės žmogaus organizme sukuria galingus savo prisitaikymo gyventi mechanizmus, kolektyvinio proto struktūras, palaikomąsias energetines struktūras ir simbiotines energetines struktūras kartu su kitais patogeniniais mikroorganizmais. Tai labai pavojingi parazitai ir mokslas niekaip naranda išeities ir priemonių. Šeštajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje pasikeitė gydymosi koncepcija ir nauji metodai neieškomi, kadangi neapsimoka, nes efektą pasiekti labai sudėtinga.
Dabar vis dažniau atsiranda duomenų, jog kirmėlės ir grybeliai yra tie faktoriai, kurių dėka ir atsiranda vėžinių ligų procesas. Grybeliniai susirgimai šiuo metu labai išplitę. Dažniausiai atsiranda po gydymosi antibiotikais. Vieni žmonės labiau linkę, kiti mažiau yra linkę sirgti grybelinėmis ligomis. Visada reikia atsiminti, jog grybelis atsiradęs ant kojų nagų, rytoj gali atsirasti plaučiuose ar nosiaryklėje. Labai dažnai grybai užpuola visą organizmą ir save patikrina tai viename, tai kitame organe. Taip metai iš metų susikaupia lėtinis pervargimas, silpnumas, atsiranda alkio pojūtis, blogo kvapo prakaitavimas, galvos svaigimas. Kartais žmogus pradeda nekęsti vienos rūšies maisto ir labai nori saldumynų, alaus, mielinio pyrago ir pan. Visa tai ne jam norisi, šį poreikį diktuoja grybai gyvenantys organizme.
Paprastai grybeliai “gydyti” pradedami tada, kai liga būna jau “įsivažiavusi” visu smarkumu. Gydoma Nistatinum antibiotikais, o iš augalinių reikėtų paminėti prieskonį rozmariną. Tai bene vienintelis iš augalų efektingai varantis grybelius iš organizmo, bet turi būti vartojamas maždaug vieno arbatinio šaukštelio grynos trintos augalo masės kiekis tris - penkis kartus per parą lygiais laiko tarpais ir tai kartoti reikėtų keletą savaičių. Organizme grybeliams daugintis yra geros sąlygos - pastovi temperatūra, drėgmė, pakankamas maisto kiekis. Į organizmą jie patenka per vandenį, per maisto produktus, o žmonija net sąmoningai sugalvojo maistą, kuris yra turtingais grybeliais: mielinė duona, pyrago gaminiai, alus ir pan. Atsiradus antibiotikams ir nesaikingai, neteisingai juos vartojant, grybelių era tiesiog pražydo. Dabar žmonės į juos net nekreipia dėmesio, laikydami juos nekaltais mikroorganizmais, pamiršdami apie tai, kad grybai greitai įsiskverbia į organizmą, jame išplinta, jų gifai - siūlai praauga net kaulus, išsikeroja po organizmą kaip gėlės šaknys vazone. Dabar vis dažniau žmonės miršta nuo generalizuoto organizmo užgrobimo aspergilus, kandida ar pelėsiniais grybeliais. Bet norisi pasakyti dar daugiau tiesos apie pavojus. Atrodytų, kas čia tokio - pienligė, bet juk tai nemirtina? Blogas virškinimas ir pilve tarsi alaus statinėje, nuolat gurga ir verda, argi tai grybeliai? Taip, tai irgi grybeliai, tačiau šiandien galime kalbėti tik apie virškinimo sutrikimą, o po metų ar kitų galbūt teks kalbėti onkologinėmis temomis. Ir tai tiesa. Reikėtų vengti visko, kas maitina ir stiprina grybelių veiklą. Jų lengviau išvengti, atliekant detoksikacijos pratimus, nei gydytis nuo pačios ligos.
Helmintai
Noriu priminti ir jau minėtus helmintus. Žmoguje helmintai būna keliomis savo formomis. Pagrindinė egzistavimo forma yra laisva, t.y. suaugusių helmintų forma būna dažniausiai tuščiaviduriuose virškinimo organuose, tarkime, žarnyne, tačiau gali būti ir kraujagyslėse (šistosoma). Kita forma helmintų egzistavimo forma yra jų “įsikūrimas” gleivių kapsulėse. Ši gyvybės forma žmoguje yra visuotinė, ji sutinkama visuose organuose, visame organizme. Ypatingai tankiai sutinkama organų limfoje, kraujyje, smegenų skysčuose, tarpląsteliniuose skysčiuose. Generalizuotas organizmo užterštumas šia gyvybės forma visada priveda prie chroniškų ir nepagydomų ligų: vėžio, gilių psichozių ir depresijų, širdies infarkto, insulto, odos ligų ir alergijų. Šią helmintų egzistavimo formą dažniausiai įgyja plokščioji žarnyno kirmėlė trematoda. Ji turi 16 savo išsivystymo fazių, dydis - nuo 0,01 mm iki 3 mm.
Žarnyne pasiteiko helmintų junginių su žarnyni akmenimis. Kirmėlė savo čiuptuvėliais įlenda į kraujagyslę, limfagyslę, apie save užsiaugina “namą”, apsaugą ir jos tampa neįmanoma sunaikinti jokiais nuodais. Kartais tokios formos helmintų būna šimtai ir jie dažniausiai mėgsta įsikurti žarnyno išlinkimuose: gaubtinės žarnos vingiuose, sigma vingyje ar tarpvietės vingyje, sukeldamos prostatos, žarnyno vėžį, endometriozę, ginekologijos ligas, kepenų cirozę, kasos uždegimus, skrandžio vėžį ir t.t. Yra dar viena jų forma. Tai cista plius helmintas. Tai retesnė egzistavimo forma, aptinkama raumenyse (taip pat ir širdies raumenyje, vožtuvuose, raukuose - vožtuvuose, ant kraujagyslių: eneurizma, enfizema, polipozė). Paskutinė jų gyvybės forma yra fizinė, tačiau, manau, pati baisiausia, nes niekaip žinomomis priemonėmis nevaldoma. Tai kolektyvinis kirmėlių protas, galintis daryti poveikį į visą organizmą ir į atskiras jo dalis bet kuriuo funkcionavimo lygiu, palaikyti bet kokių parazitų buvimą, sukurti bet kokias ligas ir būsenas, pražudyti žmogų bet kada, kai tik to panorės. Ši forma sutinkama absoliučiai visuose onkologiniuose ligoniuose, taip sergančiuosiuose chroniškomis ligomis, o laikinai gali atsirasti ir sergant paprastesnėmis ir ne tokliomis sudėtingomis ligomis. Žmogaus sąmonė nuolat daro savo korekciją, bet jei ji sugriaunama, pradedamos diegti klaidingos nuostatos, tuomet ir ji tampa bejėgė.
Kolektyvinio proto struktūras galima rasti ir sergant bet kuria infekcija, jas gali sukurti ir virusai ir bakterijos, bet tai silpnos sistemos. Dažnokai kolektyvinio proto struktūros yra visuotinės, taikomos apjungimo principui, o tada sunaikina ar sugadina žmogaus organizmo dvasinius laukus. Tada žmogus tampa daržove, tik išore panašus į žmogų. Žmogaus infekcinis - invazinis planas yra vadinamas visuotinio sanacijos mechanizmo dalimi ir nėra pagrindine ligotumo priežastimi. Tai varno principas, kuris valo aplinką nuo dvėselienos. Kad tas mechanizmas pradėtų veikti, turi būti pažeisti dvasinio, energetinio, informacinio gyvenimo ir apykaitos dėsniai. Tačiau tai jau kita tema. Supraskime gamtos įstatymo veikimą ir netapkime tų procesų dalimi, neleiskime parazitams sunaikinti mūsų kūno.
(Šaltinis: “Daugiamatės medicinos” metodas, aprašytas L.G. Pučko knygose)
Parašykite komentarą