„Hansa bankas” šiomis dienomis aktyviai reklamuojantis savo naują vardą „Swedbank” atsidūrė skandinavijos ir baltijos šalių dėmesio centre. Tačiau šiek tiek dėl kitų priežasčių.
Priežastys labai paprastos – gandai apie bankrotą (arba apskritai sunkią banko situaciją). Sunku pasakyti, kur kilo šie gandai, tačiau vien Lietuvos šioje situacijoje kaltinti negalėtume, nes vienas po kito ėjo ir tebeeina pranešimai, kaip patys švedai atsiiminėja indėlius arba juos perskirsto per kitus bankus.
Žinoma, žmonės greitai užsikrečia neigiamomis žiniomis, tad ir Lietuvoje ši tema tapo viena iš karščiausių pastarosiomis dienomis. Negana to, kažkas žibalo į ugnį įpylė paskleisdamas dar ir „reklaminę kampaniją” – daugelis Lietuvos gyventojų gavo telefonu sms trumpąsias žinutes arba sulaukė skambučių, kurių tema ta pati – ar girdėjote apie gręsiantį Swedbanko bankrotą.
Lietuvos banko vadovas Reinoldijus Šarkinas, kasdien rengdamas pranešimus apie ekonominę krizę, tuoj pat paskelbė, kad atitinkamos institucijos jau ėmėsi veiksmų ir bus ištirta, kad galėjo paskleisti šiuos liaudiškai tariant „pletkus”.
Tačiau neramu, kad šį kartą gandus lydi labai daug papildomos informacijos ir tikrą tiesą atsekti yra sunku. Viena vertus Lietuvos centrinio banko vadovas teigia, kad mūsų šalies bankai veikia stabiliai, jų rodikliai puikūs (visi Lietuvos banko nustatyti normatyvai – kapitalo pakankamumo, likvidumo, maksimalios atviros pozicijos užsienio valiuta ir tauriaisiais metalais normatyvas bei maksimalios paskolos vienam skolininkui normatyvas – tenkinami ir netgi su kaupu) ir dėka konservatyvaus valdymo turi atlaikyti šį krizės laikotarpį.
Tačiau iš kitos pusės Švedijos lažybų punktuose yra suteikiama galimybė varžytis, ar kils „Swedbanko” akcijų kaina ar ne. Bankrutavęs JAV bankas „Lehman Brothers” praneša, kad ketina atsiimti pinigus iš Lietuvos, Izraelio ir Kazachstano bankuose turimų sąskaitų.
Bankai neprivalo teikti informacijos apie klientų sąskaitas, todėl mes nežinome, kiek „Lehman Brothers” gali turėti, tarkime, tame pačiame „Swedbanke”. Negana to, Lietuvos banko vadovai išreiškia nepasitenkinimą, kaip „Swedbankas” aptarnauja savo klientus, t.y. ar dėl trūkumo darbuotojų ar dėl aptarnavimo sistemos nuolat susidaro eilės. O tai gali sukelti įtarimą kitiems žmonėms, jog bankas iš tiesų susiduria su problemomis ir, kad visi atsiiminėja savo pinigus.
Situacija tikrai sudėtinga. Pasitikėjimas, kuriuo yra grindžiama bankų veikla sugriuvo ir tokiose situacijose net ir puikius finansinius rodiklius turintys bankai bankrutuoja, nes tiesiog visi žmonės masiškai atsiima pinigus. Tad, bus viškai normalu, jeigu pusė šalies gyventojų tikės „Swedbanko” stabilumu, o kita likviduos šiame banke savo pinigus.
Tikėkimės, jog šį kartą ekonominę krizę įveiksime su mažiausiais nuostoliais.
Parašykite komentarą