Felicija Stramilaitė yra ne tik įspūdingų mandalų dailininkė, bet taip pat daro ir daug kruopštumo ir atidumo reikalaujančius karpinius. Susipažinkite:
Felicija Stramilaitė yra ne tik įspūdingų mandalų dailininkė, bet taip pat daro ir daug kruopštumo ir atidumo reikalaujančius karpinius. Susipažinkite:
sukūrė
Žymos:
Labai gražu,patiko!
Tokiems darbeliams reikia didelės kantrybės, kruopštumo ir rankų tikslumo… Mažiausias judesys ir paukštis liks be sparnų, gėlė be žiedlapio, medis be šakos…
Tokia pati būtų ir mano karpymo darbelių pabaiga, bet aš turiu vilties, kad susiburs būrelis entuziastų, kurie pasinaudos puikia proga… mielieji, Felicija pažadėjo pravesti pamokėles!
Oho, kokie karpiniai. Aš tai kai kirpčiau tai neliktų nei snaigių, nei rogių..
Dabar tokios dienos… visi tik skuba, lekia, nespėja, pavargsta… natūraliai priimkime – prisėsti prie kompiuterio nelieka laiko. Gaila būtų, jei Felicijos pasiūlymas liktų nepastebėtas.
Felicija, labai malonu, kad apsilankėte ir pati pasakojate apie savo darbus. Būtų įdomu sužinoti daugiau religinių ir filosofinių mandalų kūrimo aspektų. Tikriausiai nemažai žinote apie tai.
Pritariu Jums, Felicija. Jūs 100 proc. teisi. Mes ateiname iš savo vaikystės.
Būtų labai šaunu, jei į Jūsų pasiūlymą atkreiptų dėmesį svetainės lankytojai. LUKTELĖKIM.
Iš prigimties, ko gero, mes visi menininkai…Tik štai ta „karvė”, ta, kurios niekaip neįmanoma nupiešti tokios, kokia yra iš tikrųjų, ima ir sugadina visą reikalą, nors gal būt ta nupieštoji „ne iš tikrųjų”, būtų kūrybiškiausia, bet ima ir kažkam svarbiam neįtinka, ir „kūrėjas” nuleidžia rankas: nemoku, neišeina ir pradeda bijoti piešti, svarbiausia – bijoti kurti… Manau, kad mandalas gali piešti visi… Tad, jei susiorganizuotų grupė žmonių, galėčiau pravesti pamokėlę.
Labai malonus susitikimas… pas mus pati nuostabių darbų Autorė!!!
Aš su Jumis visiškai sutinku, kad darbu galima daug pasiekti. Visą gyvenimą, net dar ir dabar, klaidžioju po skaičių ir balansų labirintus ir turiu pakankamai kantrybės, užsispyrimo padaryti darbą kuo geriau. Matyt, pataikiau nueiti tuo gyvenimo keliu, kuriame turėjau galimybę būti naudinga.
O Dievulis pagailėjo bent mažos tos procento dalies, skirtos sukurti kažką gražaus, kad kitiems būtų malonu pažiūrėti. Mokykloje piešimo pamokų laukdavau su baime, iš ankstyvos vaikystės įsirėžė giliai atmintin, kai iš mano darbelių buvo pasišaipyta. Atsimenu kaip aš stengiausi nupiešti karvę… ir kitus įvykius…
Aš labai vertinu meniškos prigimties žmones. Savo dabartinėje aplinkoje ieškau jų, dedu pastangas, kad likimo draugai būtų matomi. Džiaugiuosi, kad sekasi, džiaugiuosi, kad susiduriu su geranoriškais rėmėjais, kaip Jonas Tiškus.
Jums, mieloji Felicija, linkiu stiprybės, sveikatos. Lauksiu naujų susitikimų. Labai lauksiu naujų darbų.
Dėkoju, Mielieji, už gražius žodžius, skirtus man. Tikrai, malonu juos skaityti. Kas Dievulio duota, – duota, to neatimsi, tačiau be darbo, nuolatinio siekio tobulėti, nieko nesukursi. Visada sakau: vienas procentas talento ir devynasdešit devyni darbo. Taigi išeitų, kad tuo veinu procentu apdovanoti esame visi: kas piešti, karpyti, kas siuvinėti, medį drožinėti, kas valgį gaminti, vaikus auginti…nelygu tik, kiek į visa įdedame darbo…
Jau kam duoda, tai ir dribteli… belieka baltai pavydėti ir džiaugtis, kad galiu pamatyti.
Tikiuosi p.Jonas padės artimiau susipažinti su menininke.
gražūs darbai. kiek gi kantrybės reikėjo visa tai iškirpti….
Aš vaikystėje bandžiau karpyti, tai nuolat perkirpdavau tas vietas, kurios turi jungti abi piešinio puses. :)
Matosi, kad Felicija šioje srityje jaučiasi kaip žuvis vandenyje.
Labai gražūs karpiniai. Pavydžiu (baltu pavydu)poniai Felicijai tokų sugebėjimų.Aš irgi pakarpau snaiges, kartais išeina gražios,bet paukštelių ar kitokių piešinių nemoku.Sėkmės p.Felicijai kūryboje.
O, kaip gražu! Jei žmogus meniškos prigimties, tai daug ką neįprasto moka.
Ta knyga gana braqngi .O gal kas nors pažįsta arba turi tiesioginių rėyšių su turtingu Kalėdų seneliu,tad nepaqgailėkit adreso.Būčiau labai dėkinga..
Karpiniai tikrai graž0s Ir taiū lietuvių nacionalinė tradicija.Iš vaikystės prisimenu ,kaip gražiai karpydavo mano m ama.Prieš šventes viso kaimo namų langai būdavo papuošti jos karpytomis snaigėmis ir angelais ,prakartėlėmis .LaBAQI NORĖČIAU TURĖTI KNYGĄ -LIETUVIŲ LIAUDIES KARPINIAI ,bet Kalėdų senelis šiais metais neturtingas ,tai svajonei nelemta išsipikdyti.Iš tosw knygos galima pasdisemti įdėjų ir siuvinėjimui ,kas man labai aktualu,nes siuvinėti gamtovaizdžius jau pabodo ,norisi imtis ko nors įdomesnio.
Parašykite komentarą