Manau, kad kiekvienas, susipažinęs su kompiuteriu, naudojasi ir elektroninio pašto paslaugomis. Ir tikriausiai visi gauna begales laiškų, kuriuos reikia kažkokiu būdu atsijoti. Labai gerai, kad pašto operatoriai jau patys pamatė, kiek šlamšto keliauja virtualioje erdvėje ir įdiegė saugumo filtrus, kurie sugeba atskirti grūdus nuo pelų…Kažkada teko skaityti, kad bene 90% elektroninių laiškų yra niekiniai, šlamštas arba kaip dabar kalbininkai siūlo vadinti – brukalas, kuris, patekęs į pašto saugumo filtrus, yra užblokuojamas ir keliauja tiesiai į šiukšliadėžes.
Kas tai yra ir iš kur sužinomas mūsų e-pašto adresas?
Pradėsiu nuo pirmos klausimo dalies. Tai yra paprasčiausi reklaminiai pasiūlymai. O siūloma viskas, kas tik pasaulyje egzistuoja – vaistai, sveikatos ir kūno priežiūros prekės, erotinės paslaugos, darbas, pigesnė kelionė ar programinė įranga. Vis dažniau sulaukiame konkretaus vardinio pasiūlymo, esą laimėjome kažkokį prizą arba, atseit, mūsų išsiųstas laiškas kažkur užstrigo ir norint jį atgauti, reikia paspausti vieną nuorodą. Tereikia nors kartą į tokį laišką atsiliepti ir pasipils pasiūlymų tiek, kad užteks mums, mūsų vaikams ir anūkams, dar galėsim ir kaimynus apdovanoti… Siuntėjai pastebės, kad mūsų adresas veikiantis ir nepagailės brukalo, pažadu… Juolab, kad visos šios internetinės šiukšlės siuntinėjamos automatiškai specialiomis programomis.
Profesionalūs šiukšlintojai panaudoja kompiuterius, sujungtus į bendrą tinklą ir taip brukalas dauginamas tiesiog milijonais. Tačiau vaistų mes galime nepirkti ir pornografinėse svetainėse nesilankyti. Žymiai pavojingesni laiškai vadinami „fišingu”. Juose dažnai būna identiškai pavaizduota mūsų internetinio banko svetainė, kurioje dažnai lankomės. Elektroniniu laišku bus pasiūlyta išspręsti kokią nors mus dominančią problemą, dėl ko reikalingi mūsų asmens ar banko kodai bei slaptažodžiai. Apie žalos mastus aš čia nepasakosiu, nes tai būtų kraupūs skaičiai, skaudžiai skriaudžiantys patikliuosius. Jei internetu vykdome kokias nors pinigines operacijas – perkame prekes ar mokame mokesčius – geriau turėti atskirą sąskaitą, į kurią derėtų pervesti tik tokią sumą pinigų, kokios reikia tam kartui.
Kad šiukšlintojai pasiektų savo tikslą, jiems reikia žinoti mūsų elektroninio pašto adresą. Tokių adresų sąrašas – daugiamilijoninis. Adresai kuriami ir atsitiktiniu būdu – tam reikia tiesiog atspėti raides ir priklijuoti populiaraus pašto galūnę. Bet daug veiksmingesnis būdas yra specialios programos, kuriomis galima tiesiog „prašukuoti” internetines svetaines, forumus bei kitas vietas, kuriose mes užsiregistruojam ir paliekam savo pėdsakus. Taigi, saugokim savo elektroninio pašto adresą taip pat, kaip ir namų. Aišku, jei reikia jį kažkur panaudoti, tai ir naudokime, bet galim naudoti užkoduotą, pavyzdžiui, vietoj simbolio @ galim parašyti paprasčiausiai žodį „eta”, galim palikti tarpelius ten, kur jų neturėtų būti, kam reikės – supras. Labai naudinga susikurti papildomą pašto adresą įvairioms registracijoms ar naujienų gavimui. Svarbiausia, kaip neatidarom namų durų nepasižiūrėję, kas už jų stovi, taip ir nepažįstamų elektroninių laiškų geriau neatidarinėti, net ir su labai intriguojančiais pasiūlymais. Tiesiog taip gyventi bus paprasčiau.
Pabaigai įdomus faktas: brukalas mažiau okupuoja adresatus, prasidedančius raidėmis z, s, o, h, q. Užtat dvigubai kentėsite, jei jūsų adresas prasidės populiaresnėmis raidėmis – a, b, m, k.
Sėkmės pasirenkant.
Danutė
Parašykite komentarą