Vakar sukako vieneri metai nuo Draugauki.me svetainės veiklos pradžios. 2008 m. rugpjūčio 1 d. buvo paskelbtas pirmasis dienoraščio įrašas – „Kompiuterio baimė”.
Kartu su savo padėjėjais patalpinę internete šį dienoraštį, netikėjome, kad per metus jis pritrauks net 13 naujų autorių, kad jame bus paskelbta 410 įrašų, kad skaitytojai parašys net 3265 komentarus ir kad kasdien jį skaitys apie 200 lietuvių kalba kalbančių senjorų.
Nesitikėjome, kad Lietuvos senjorai yra tokie kūrybingi ir greitai besimokantys žmonės. Dienoščio įrašus nuolat lydi nuostabiausios fotografijos bei Jūsų nufilmuotos įvairios gyvenimo situacijos. Tai patvirtina kategorijų, kuriose talpinami įrašai populiarumas. Kategorijoje „video dienoraštis” patalpinta daugiausia Jūsų darbų – 69.
Tačiau svarbiausia yra ne skaičiai, o tas turtas, kurį Jūs perteikiate savo rašiniuose bei ne mažiau svarbiuose komentaruose. Šis turtas tikriausiai neturi analogo internete, nors jis yra bekraštis ir sunkiai aprėpiamas. Draugauki.me autoriai yra žmonės mylintys pasaulį, mylintis gamtą, mylintys gyvenimą, mylintys savo ne visada lengvą dalią ir, žinoma, mylintys žmogų. Tai svarbiausias dalykas, kuris sukūrė išskirtinę šio dienoraščio spalvą. Tai galima pajusti pasklaidžius vos keletą svetainės puslapių.
Turtingiausias dvasine, menine, estetine ir virtuoziško technologijų naudojimo prasme yra „Danutės dienoraštis”. Danutė buvo pirmoji pajutusi, kad Draugauki.me gali ir turi tapti kitokia svetaine. Neabejoju, kad Danutės gyvenimiškos pastabos davė didelį postūmį ir kitiems senjorams prisijungti prie Draugauki.me rašant, fotografuojant ar filmuojant.
Adelę pavadinčiau žmogumi visa savo veikla liudijantį žmogiškumo ir humaniškumo principus (netgi Leonidui Donskiui reikėtų dar gerokai pasitemti). Neįsivaizduoju Draugauki.me be Adelės ir taip pat Adelės be Draugauki.me. Tikiuosi, Parkinsono draugijos nariai jau atlaidžiau vertina šį Adelės užsiėmimą ir jis neatima iš mūsų autorės labai daug jėgų ir laiko. Adelė kuria gyvenimą aplink save, o ne pasyviai gyvena jį tokį, koks jis yra. Dėka Adelės Draugauki.me puslapiuose atsirado Rasmos bei Kęstučio dienoraščiai.
Janinos patirtis ir žinios taip pat neįkainojami. Tai pati profesionaliausia senjorų svetainės autorė. Jeigu dar neįsitikinote, kad galite gauti atsakymą į bet kokį klausimą, susijusį su sveikata, rašykite jį po Janinos straipsniu komentaruose ir sulauksite tikrai rimtos pagalbos su daugeliu pavyzdžių, citatomis iš įvairių pasaulio mokslininkų knygų bei patarimo iš tikros patirties bandant vieną ar kitą gydymo metodą.
Zigmas, tikriausiai taip pat paskatintas Adelės, palaiko kolkas retokas vyriškas pajėgas šioje svetainėje. Tačiau vienas Zigmas atlieka tai, ko ne visada sugebėtų padaryti būrys vyrų. Zigmas rašo ryžtingai ir nuolatos, nepalieka mūsų be žinios net keliaudamas po Italiją.
Tarp mūsų autorių yra taip pat Birutė iš Klaipėdos, vadovaujanti senjorų draugijai „Pajūrio krantai”, Joana ir Patricija papildančios Draugauki.me maloniomis ir jautriomis asmeninėmis įžvalgomis.
Labai nudžiugino Aistė (visai ne senjorė, o jaunas ir labai visuomenine prasme atsakingas žmogus!). Ji prisijungė prie mūsų trumpam, bet tikiuosi dar sugrįš su labai padėjusiomis senjorams kompiuterinio raštingumo pamokėlėmis.
Taip pat turime Kotryną, rašančią kelionių ir namų-buities temomis bei Joną (beje, pastaruoju metu kažkur pradingusį), sukaupusį nemažai medžiagos susijusios su šiuolaikine Lietuvos istorija.
Štai koks yra Draugauki.me praėjus metams. Didelis, platus, įvairus, margas, sunkiai apžvelgiamas vieno įrašo rėmuose. Su dar didesniu užsidegimu laukio šios svetainės vaizdo po dviejų metų. Danutės linkėjimas, kad svetainė neužsidarytų ir toliau gyvuotų tikrai išsipildys, nes jos egzistavimu rūpinasi nebe keletas žmonių, kaip pradžioje, o didelis būrys krūvos komplimentų nuspelniusių žmonių. Jeigu esate Jūs, tai ir Draugauki.me turės viltį būti.
Ačiū visiems,
Gintautas
Parašykite komentarą