Sodindami daržoves įdedam daug meilės, darbo ir pastangų, taigi norisi, užsiauginti sveiką ir gausų derlių. Deja daržoves mėgstame ne tik mes, bet ir įvairūs kenkėjai. Štai keletas jų rūšių ir kovojimo su jais būdai:
Amarai
Jie gali pasirodyti darže ant bet kurių augalų ir bet kuriuo metu. Čiulpia augalų sultis, išskiria saldžią lipnią medaus rasą, kuri užpildo lapų plyšelius, sudaro sąlygas grybui atsirasti, platina virusines ligas.
Apsaugos priemonės. Stiprius kietus augalo lapus dažnai pakanka apipurkšti stipria vandens srove. Gelbsti taip pat ir barstymas akmens dulkėmis ir kalkių milteliais bei purškimas nenuodingais kalio druskų tirpalais. Pupeles mažiau puls pupinis amaras, jeigu žydėjimo metu nupjausime ūglių viršūnes, anksti sėsime arba sodinsime išaugintus daigelius.
Daržovinės musės
Joms priskiriamos įvairios rūšys (kopūstinė, svogūninė, morkinė musė), kurios kenkia daržovėms. Daugiausia žalos daro šaknis graužiančios šių musių lervos.
Apsaugos priemonės. Augančius augalus uždengti nuo vabzdžių saugančiais tinklais. Nuo morkinės ir svogūninės musės galima apsiginti, augindami vienoje lysvėje svogūnus ir morkas (tą jau minėjau savo straipsnyje „Sėjomaina“), o kopūstinėms daržovėms ant šaknies kaklelio uždėti specialią apykaklę (parduodama specialiuose parduotuvėse), kuri neleidžia musėms padėti kiaušinėlių. Jokiu būdu netręšti dirvos šviežiu galvijų mėšlu.
Kopūstinis baltukas
- Kopūstinis baltukas
Gerai pažįstamas baltas drugys su tamsiomis dėmelėmis ant sparnų. Jų vikšrai graužia kopūstinių daržovių lapus ir užteršia juos savo išmatomis.
Apsaugos priemonės. Rinkti kiaušinėlius ir vikšrus; kai vikšrų labai daug, purkšti nenuodingu, naudingiesiems vabzdžiams nekenkiančiu preparatu Bacillus-thuringiensis.
Kurkliai
Gyvena žemėje rausdamas urvus ir žalodamas požemines augalų dalis. Kenkia daržovėms, šakniavaisiams, daigynams. Dažnas lengvesnėse ir drėgnose dirvose.
Apsaugos priemonės. Kurklį iš jo gyvenamosios zonos išnaikinti yra sunku – „Decis“ (vabzdžių naikinimo cheminis preparatas) tik kuriam laikui juos atbaido, tačiau vėliau jie vėl grįžta į tas pačias vietas. Vienas paprastas būdas yra rudenį iškasti ~50 cm gylio duobę ir ją prikrauti mėšlo. Kurkliai žiemojimui ieško sąlyginai šiltesnės vietos, tad ir įsirausia į mėšlo krūvą. Orams atšalus, duobę atkasti ir visą turinį paskleisti plonu sluoksniu. Kurkliai sušąla. Kitas labai efektyvus būdas – įsigyti cheminio preparato, kuris rusiškai vadinasi „Медведка“. Veiksmingesnis yra „Медветокс“.
Nematodai
Mažytės siūlo pavidalo kirmėlynės puola šaknis, ūglius ir lapus. Augalai deformuojasi, nustoja augti.
Apsaugos priemonės. Laikytis kasmetinės sėjomainos, greta auginti įvairių rūšių daržoves. Nuo šaknų nematodų apsaugo serenčiai. Biologiniame sode nematodai pasitaiko gana retai.
Paprastieji pelėnai
Tai patys įkyriausi ir didžiausi sodo kenkėjai, nuo kurių kenčia visos daržovės, net jauni vaismedžiai.
Apsaugos priemonės. Vienintelė apsaugos priemonė gaudyti spąstais.
Pilkasis pelėsis
Šis grybas kenkia silpniems augalams. Pirmiausia jis puola jau pažeistus arba skurstančius augalus. Drėgnas oras, per tankiai susodinti augalai, kai tarp jų nepatenka oras, skatina pelėsio atsiradimą. Kenkia agurkams svogūnams, gūžinėms salotoms. Pilka grybiena aptraukia lapus bei vaisius ir augalas galiausiai žūva.
Apsaugos priemonės. Svarbiausia – nesėti ir nesodinti augalų per tankiai arba laiku išretinti. Nepertręšti azotinėmis trąšomis ir rūpintis gerai subalansuota augalų mityba. Rūgščias dirvas kalkinti dumblių kalkėmis arba klintmilčiais. Smarkiai pažeistus augalus sunaikinti, kad infekcija neplistų toliau
Pelėdgalvių vikšrai
Įvairių pelėdgalvių lervos ypač aktyvios naktį. Jos graužia daugiausiai jaunų kopūstinių daržovių ir salotų šaknis, lapus.
Apsaugos priemonės. Aplink pažeistus augalus nuolat purenti žemę ir rinkti vikšrus (taip pat ir nuo augalų). Reguliariai laistyti ir mulčiuoti, kad dirvožemis būtų visą laiką drėgnas. Tarp augalų pabarstyti bitkrėslių.
Spragės
Tai smulkūs smulkūs vabaliukai, kuriuos pastebime aptikę išgraužtas skyles kryžmažiedžių augalų, pavyzdžiui, kopūstų, ridikų, ridikėlių, lapuose.
Apsaugos priemonės. Kadangi spragės bijo drėgmės, reikia daržoves nuolat laistyti; taip pat padeda ir mulčiuos. Be to, kryžmažiedžius augalus galima sodinti kartu su špinatais ir salotomis.
Šliužai
Turbūt nėra sodo, kuriame nebūtų šliužų. Jie gali plikai nugraužti augalus, ypač jaunus.
Apsaugos priemonės. Sėjos ir daigų lysves nesunku apsaugoti specialiais tinklais nuo šliužų, nes lysvės užima nedidelį plotą. Veiksminga priemonė – nuolat rinkti suaugusius šliužus. Galima įrengti ir spąstus – įkasti sulig žeme lygiadienius indus (kad ir jogurto indelius) ir pripildyti alaus. Jo kvapas vilioja šliužus. Išdėliojus darže lenteles, plytas arba rabarbarų lapus, galima surinkti po jais nuo kaitros pasislėpusius šliužus. Medžio pelenų arba kalkių užtvaros veiksmingos tol, kol nepradeda lyti.
Vabalų lervos
Mėgstamiausias šių lervų maistas yra salotų šaknys, nevengia jos ir morkų, bulvių, kopūstų bei pomidorų.
Apsaugos priemonės. Žemę reiktų gerai supurenti. Per pusę perpjautos bulvės, pjūvio puse įspaustos maždaug 3 cm į žemę, gali būti jaukas, nuo kurio reikia nurinkti lervas.
Žemėje gyvenantys vikšrai
Įvairių naktinių drugių lervos aktyvios naktį ir apgraužia šaknis bei lapus. Labiausiai jos mėgsta jaunus kopūstų ir salotų daigus.
Apsaugos priemonės. Iš naujo supurenti žemę aplink pakenktus augalus, surinkti vikšrus. Reguliariais laistant ir mulčiuojant palaikyti pastovią drėgmę, tarp augalų paguldyti paparčių lapų.
Daržo pagalbininkai
Vis dėlto cheminių preparatų reiktų naudoti kuo mažiau, nes jie sutrikdo biologinę dirvos pusiausvyrą ir naikindami kenkėjus, pakenkiame naudingiems organizmams.
Ne visi vabzdžiai ir gyvūnai kenkia mūsų daržui. Yra ir kovojančių su kenkėjais. Vieni iš jų yra. Boružės, žygiai, auksaakės, vyčiai, įvairios vapsvos ir plėšriosios blakės.
Geri pagalbininkai yra vabzdžius lesantys paukščiai giesmininkai, o iš žinduolių – ežys ir kirstukas. Dar reikėtų paminėti rupūžes ir driežus.
Parašykite komentarą