Metodas
Pirmą kartą šitas metodas buvo sukurtas Prancūzijoje, Paryžiuje ir preskonferencijos metu viešai pateiktas 1934 m. Metodo išradėjas buvo medikas ir vaistininkas G. Lesuras, sukvalisifikavęs ligų sukėlėjus pagal jų organizmo spinduliuojamas bangas ir tuo pačiu atidirbęs “sintonizavimo” būdą, kuriuo galima likviduoti patogeninius mikroorganizmus, parenkant augalus, turinčius tas pačias spinduliuotės bangas, kaip ir patogeninis mikroorganizmas. Lesuro atradimo sunku neįvertinti. Jis pirmasis sugebėjo klasifikuoti patogeninius mikroorganizmus pagal jų spinduliuotes ir liaudiškąją mediciną bei gydymą augalais pervedė į mokslinį lygį. Pagrindė šio metodo efektyvumą, įgalino efektingai ir tiksliai panaudoti kiekvieną augalėlį, pritaikant jį kiekvienai ligai ir žmogui individualiai.
- Kiekvienas organizmas spinduliuoja tam tikras bangas
Nuo paprastojo liaudiško metodo buvo pereita tiesiai prie mokslinio ir empirinio pagrindimo panaudojant iki tol neįprastą medicinai diagnozavimo metodą radioesteziją arba, kalbant šiuolaikiškai, biolokacinį metodą. Noriu pasakyti, kad biorezonansiniai efektai niekaip nesusiję su kitais fizikos ir medicinos aparatiniais metodais, tokiais kaip tyrimas tomografu ir pan. (tai su magnetizmu ir elektriniais reiškiniais susiję technologijos). G. Lesuro biorezonansinis metodas pagrįstas gyvų biologinių sistemų stebėjimu ir jų sąveikos efektų nustatymu.
Biorezonanso efektas įmanomas tik biologinėse sistemose ir su išoriniu poveikio efektu pačioje biosistemoje, turinčioje tokią pat struktūrą ir tokį pat vibracijų dažnį. Rezonansas lotynų kalba resono reišia: “reaguoju”, “atsišaukiu”. Tai staigus priverstinės vibracijos amplitudės išaugimas, atsirandantis prisiartinant išoriniam poveikio šaltiniui prie jau esamo vibracijų židinio. Amplitudės padidėjimas – tai tik rezonanso pasekmė, o priežastis – išorinio dažnio su vidiniais virpėjimo kontūrų dažniais sutapimas sistemoje.
Kaip žinome iš fizikos, rezonansinių dažnių sutapimai mechaninėje sistemoje gali iššaukti tikras katastrofas: suirimą, subyrėjimą. Pvz., 1905 m. Sankt Peterburge subyrėjo tiltas, kuomet per jį ėjo žirgų eskadronas, o 1940 m. sugriuvo Takomsko tiltas JAV. Fizikai atrado rezonansinį dažnį egzistuojantį gamtoje, t.y. Šumano rezonansą. Šis reiškinys atsiranda, kai atmosferoje, tarp žemės ir jonosferos, susikuria dvi stovinčios elektromagnetinės bangos: žemo ir labai žemo dažnio. Po daugybės tyrinėjimų buvo nustatyta, jog Šumano rezonansinių bangų dažniai yra -7,83 Hz, 8,14 Hz, 20 Hz, 26 Hz ar 32 HZ. Žmogus, atsidūręs tokiame energijos židinyje, pradeda jaustis labai blogai. Manoma, kad ilgai būnant tokioje gamtinėje zonoje, galima susirgti labai sunkiomis onkologinėmis ligomis. Dabar tokios zonos vadinamos geopatogeninėmis zonomis. Bet koks spinduliavimo šaltinis (onkologinis, patologinis, uždegiminis ar iš infekcijos židinio) charkterizuojamas virpėjimo dažniu, bangos fazės reikšme, bangų amplitude. Tai galima labai paprastai išmatuoti. Šiuo metu galima daryti keletą mokslinių išvadų:
1. Visų negyvų organizmų pagrindinių vibracijų sudedamoji yra įvairių dažnių elektromagnetiniai virpėjimai – bangos.
2. Visų vibracijų gyvuose organizmuose prigimtis yra banginio charakterio, priklausanti tik biologinio kūno sistemoms ir nieko bendro neturi su elektromagnetiniais spinduliavimais.
Kaip matome, tarp gyvo ir negyvo kūno vibracijų yra priešingos energijos. Tyrinėjantys pirmajai taisyklei priklausančius kūnus, kuria elektromagnetinius aparatus ir bando juos pritaikyti gyvų sistemų analizei. Tai yra absoliučiai nesuderinama skirtingą įrankio ir objekto prigimtį. Todėl dažnai pateikiamos savitos interpretacijos, nepaklūstančios jokioms taisyklėms.
Naudojant tiek elektromagnetinį tiek biolokacinį metodus tyrinėjant pasąmonę buvo gauti duomenys, jog pagal pirmą taisyklę tiesos laipsnis yra ties 34 proc., o pagal antrą taisyklę tiesos laipsnis yra 55 proc. lygmenyje. Tai rodo, kad tikra tiesa yra kažkur žymiai arčiau antrosios taisyklės ir labai nutolusi nuo tų, kurie kūrė magnetinio rezonanso aparatūrą.
Ligų ir joms tinkamų gydyti augalų klasifikacija
Kad įvyktų biorezonansas, diagnostinėje sistemoje turi sutapti išorės spinduliuotė su vidinio židinio spinduliuote pagal dažnį ir pagal fazę. G. Lesuras nustatė, jog kai kurios ligos “dirba” tam tikruose dažniuose ir kad šias ligas galima sunaikinti tam tikrais augalų dažniais. Tokiu būdu atsiranda galimybė labai paprastai išgyti. Jūsų dėmesiui noriu pateikti mokslininko sukurtą lentelę.
| Liga | Bangos ilgis | Tinkami gydymui augalai |
| Skarlatina, gripas, vėjaraupiai | 5 cm | pušies ūgliai, trikertė žvaginė, cikorija, (rusų k. omela, revenj, deja, negaliu pasakyti vertimo lietuvių kalba) |
| Sifilis, enterokokai, encefalitai, poliomelitai, kandida | 13 cm | bruknės, mėlynės, kartusis kietis, krienų šaknys (rusų k. gorečiavka) |
| Tuberkuliozė | 19 cm | aguona, kraujažolė, eukaliptas, čiobrelis |
| Angliakasio liga, baltasis stafilakokas, panašios į gripą reakcinės ligos, pneumokokas, meningokokas, gripas | 25 cm | rugiagėlė, apynys, žalia graikiško riešuto žievė (saponarija) |
| Žarnyno kirmėlės – trematoda | 26 cm | šiek tiek tinka prinokusio graikiško riešuto žievės spiritinis antpilas |
| Kai kurios vėžio rūšys, rimti vėžiniai augliai, opos | 51 cm | Nefermentuotos kavos pupelės, braškių krūmai, jūros kopūstai, trauklapiai, imbieras, morkos, ugniažolė, petražolės, šalavijas, lauro lapai, čiaga, šaltalankio uogos |
| Gonokokai, stabligės sukėlėjai, kolibacilos, dizinterija, grybeliai | 55 cm | balanda, beržo žievė, gervuogės augalas (rusų k. buračnik) |
| Streptokokai, pasiutligė, echinokokinė infekcija (cista), kirmėlinės infekcijos, širdies raumens uždegimai, kai kurie reumatizmo pasireiškimai | 62 cm | alksnis, varputis, uosis, (rusų k. riepeinik) |
| Auksinis stafilakokas, difterija, maras, šiltinė, pneumonija, askaridės, trichocefalai ir kaspinuočiai, liamblijos, cholecistitai, kai kurios reumatinės ligos | 68 cm | juodasis serbentas, kraujažolė, kukurūzo piestelės, laukinės našlaitės žolė, grikiai, meškauogės |
| Kokliušas, mikrokokinės laringito infekcijos, chroniški tracheitai | 72 cm | krapai, rožių žiedų lapeliai, liepos, kmynai, gudobelė |
| Tetrakokinė infekcija | 75 cm | vyšnia (kompotai, uogienė), kiškio kopūstai, avietės |
| Pfaiferio bacilos, pseudobakterinė lazdelė, anaerobinės bacilos: sepsis, puvėsis, vibrionai, sporinės, sutinimo | 78 cm | daugiametė tarpumiškė (angustura) |
Gydymo procesas
Su švytuokle arba su kitais biolokacijos įrankiais šimtaprocentinėje diagramoje nustatoma ligos veikimo, patologijos banga ir žiūrima sąraše, kokios žolės ir augalai tinka: nustatoma naudojimo dozė, laiko intervalai kuriais turi būti naudojama (paprastai tai būna keletas uogyčių, ilgai kramtomos kas dvi ar trys valandos savaitės ar dviejų laikotarpyje). Vėlesni radiestezistai pastebėjo, kad sergant kraujo ligomis, lyties ir šlapimo fiziologinių sistemų ligomis labai efektingai padeda kadagio šakelių viršūnėlių šiltas nuoviras. Nuoviras turi būti šiltas ir ryškiai raudonos spalvos, gerti reikia mažais gurkšneliais maždaug apie pusę litro per parą. Iš karto viso negalima. Esant tiems patiems simptomams taip pat galima kramtyti kadagio uogytes: po dvi, kas dvi valandas, visą parą ir taip kokias dvi savaites. Negalima uogų virti, nes uoguose yra dervų, kenksmingų inkstams. Padeda tik kramtymas.
Biorezonansas yra stulbinantis. Su kadagiu sunaikinami pirmuonys trichomonos. Jų darbo diapazonas nuo 3,06 iki 360 m. Jeigu yra ir kiti pirmuonys, dirbantys skirtingomis bangomis, tolimesniame darbe naudojama takažolė. Yra pastebėta, kad kandida ir su ja susijusios ligos gerai ir efektingai gydomos žalios rozmarino masės preparatu arba sultimis. Kandidos darbo diapazonas yra labai platus ir išsidėstęs nuo 13 cm iki 3 km ilgio bangų. Tai grybelių klasė, kuri gali būti mirtinai pavojinga ir jai panaikinti medicina efektingų vaistų kolkas nesugalvojo.
O kaip dirbo pats G. Lesuras? Biolokacijos metodui jis naudojo švytuoklę. Gydytojas guldydavo pacientą ant žemės, galvą orientuodavo pagal žemės magnetinį lauką “šiaurė – pietūs”, šalia jo ištiesdavo metrinę skalę ir ties kiekvienu skaičiumi laikydamas švytuoklę klausdavo “ar čia yra ta ligos banga?”. Jei švytuoklės padėtis sutapdavo su ligos patologijos banga, švytuoklė pradeda judėti į šalis arba suktis į dešinę (kai kuriems ji sukasi atvirkščiai) ir tai yra atsakymas “taip”. Užtenka užrašyti rezultatą ir parinkti gydantį faktorių: žolytę, vaistuką ar procedūrą. Gydantis faktorius turi tiksliai derėti su liga pagal visus bangų parametrus.
Kodėl vaistai negydo visų ligų iškarto? Kodėl antibiotikas negali sunaikinti visko iš karto? Štai keletas diapazonų:
—- —- —- toksinų diapazonas
———- virusų bangų diapazonas
————— bakterijų diapazonas
——————– pirmuonių diapazonas
———————————- grybelių diapazonas
—————————————————————- kirmėlių darbo diapazonas
Jeigu žiūrėsime iš vienos pusės – iš viršaus – tai nematysime dalies diapazonų, kurie bendri visiems patogeniniams agentams. Jei žiūrėsime iš apačios, tai nematysime nieko, nes pats žemiausias diapazonas vienas užstoja kitus. O galbūt ir mūsų sąmonė (imunitetas) “žiūri” tokiu pat principu?
Nematoma diapazonuose zona yra vadinama simbiotine nepažeidžiamumo zona. Nepažeidžiamumo zonoje yra patogeninių mikroorganizmų regeneracijos savybės, kurios juos priverčia prisitaikyti prie žąlingų, juos naikinančių energoinformacinių srautų, vaistų informacijos ir t.t. Pabandykite įsivaizduoti vaisto darbo diapazoną ir įdėti jį į bendrą diapazoną – gydytų tik toks vaistas, kuris griežtai sutampa su kažkuo. Ar gali medicina nustatyti tiksliai ligos patologijos agentų bangines charakteristikas? Ne, ji to nedaro ir nedarys. Todėl vaistai yra skiriami tik moksliškai spėjant. “Gal pataikysim…”
Parašykite komentarą