Populiariausia ir seniausiai žinoma ir vartojama yra B.Bolotovo ugniažolių gira, kuri kartais vadinama fermentiniu gėrimu. Prieš porą dešimtmečių ši gira išpopuliarėjo Lietuvoje dėka lektorės N.Semionovos iš Rusijos , kuri savo paskaitose apie B.Bolotovo mediciną pateikė šios giros receptą. Aš pati nuo tada iki šiol retkarčiais gaminuosi ir vartoju šią girą, kuri ypač gerai atstato virškinamojo trakto gleivinę po pasninkavimo.
Kartais ugniažolių giros galima įsigyti pas prekiautojus vaistažolėmis. Pastoviai prekiauja šia gira žolininkė Adelė arba jos atstovai įvairiuose miestuose, tik ši gira yra pavadinta „ugniažolių raugu”. Ugniažolių gira puikiai atstato bet kur pažeistą organizme gleivinę, o ypač virškinamojo trakto, bet kokius odos pažeidimus ir visus organizme pakenktus paviršius: nudegimus, sumušimus, po spinduliavimo, po badavimo. Be to, ši gira šalina iš organizmo radijonuklidus. Ugniažolės giros receptas tikrai labai paprastas, ir ją lengva pasigaminti patiems.
Į 3 l stiklainį su neužkaitintomis išrūgomis suberiama 1 stiklinė cukraus, išmaišoma, kad ištirptų, ir panardinama į dugną ugniažolė – 1 stiklinė smulkintos šviežios arba 0,5 stiklinės džiovintos žolės. Būtina, kad žolė nesiliestų su oru, todėl ji nugramzdinama įdedant į merlinį maišelį su žole stiklinį svorį arba nerūdijančio plieno strypą ar šaukštą. Taip pat galima įdėti titnago gabalėlį. Paprasti akmenys netinka, nes girai rūgstant, jie aptirpsta. Jeigu išrūgos buvo užvirę, tai tada reikia papildomai įdėti 1 arb. šaukštelį naminės grietinės, nes joje yra laktobakterijų dauginimuisi. Užpildytą stiklainį užrišti kelių sluoksnių merle apsaugai nuo muselių ir laikyti tamsioje ir šiltoje vietoje ne trumpiau kaip dvi savaites. Įrūgusią girą gėrimui nukošti dalimis ir vartoti 30 min. prieš valgį pradedant 1 valg. šaukštu ir didinti iki 0,5 stiklinės 3 kartus per dieną. Turintiems rimtų virškinimo sutrikimų B.Bolotovas rekomenduoja gerti ugniažolės girą po 1 valg. šaukštą kas 2 valandas, vėliau kiekį galima didinti. Tarp kitko, ši gira pasižymi dar ir nuskausminančiu poveikiu. Neturint išrūgų, galima girą raugti su vandeniu ir įdėti grietinės, o visa kita analogiškai kaip ir su išrūgomis. Nupiltos gėrimui giros vietoje galima stiklainį papildyti tokiu pat santykiu pasaldintomis išrūgomis arba vandeniu, ir po dienos atnaujinta gira vėl bus tinkama vartojimui. Taip papildyti girą galima 2-3 mėn. Įrūgusią girą galima laikyti šaldytuve iki 1 metų laiko.
Apart ugniažolės giros, dažnai vartojama kaštonų gira, primenantį alų. Ši gira rekomenduojama vartoti esant augliams arba jų profilaktikai, taip pat radijonuklidų bei sunkiųjų metalų pašalinimui, organizmo imuniteto, endokrininės bei širdies-kraujagyslių sistemų stiprinimui. Kaštonų girą galima gaminti iš kaštonų žiedų arba vaisių lygiai taip pat, kaip ir ugniažolės. Naudojant girai kaštonus, jų kiekis turėtų būti 30-40, ir juos reikia perpjauti per pusę, žievės nelupti. Kaštonų girą galima gaminti tiek su išrūgomis, tiek su vandeniu, netgi nevirintu, tiesiog iš krano. Vietoje grietinės galima, jeigu yra, įpilti 0,5 stiklinės anksčiau pagamintos ugniažolių giros. Kaštonų girą galima gerti bet kada ir neribojamą kiekį.
Esant inkstų veiklos sutrikimams B.Bolotovas rekomenduoja vartoti drebulės žievės girą, kurios galima gerti taip pat neribotą kiekį. Drebulės žievės gira gaminama taip pat, kaip ir ugniažolių gira, tik žievės reikia daugiau, kad būtų iki viršaus užpildytas žievėmis visas stiklainis, o į tarpus pripilamas vanduo ir cukrus bei įdedama tokį pat kiekį naminės grietinės arba ugniažolių giros. Taip pat vietoje išgertos giros įpilama pasaldinto vandens. Panašiai kaip drebulės žievės gira gaminama ir auglius tirpinanti gira iš pušies spyglių ir jaunų šakelių, kuriais taip pat užpildomas visas stiklainis. Medžiagų apykaitai bei širdies darbui gerinti tinka bananų žievių gira. Pastarosios gamyba tokia pat, kaip ir kaštonų giros, tik reikia nugramzdinti į stiklainio dugną merlėje patalpintas 2-3 stiklines susmulkintų bananų žievių. Vertos dėmesio svogūnų, o taip pat česnakų giros, gerinančios antinksčių darbą ir aktyvinančios hormonų gamybą. Be to, vartojant česnakų girą galima atsikratyti tabako ir alkoholio priklausomybės. Šių girų paruošimas toks pat, kaip ir bananų žievių giros. Esant pamažintam skrandžio rūgštingumui tinka ajerų šaknų gira. Praktiškai giras galima gaminti iš visų vaistažolių, tik nuodingas būtinai reikia ruošti išrūgų pagrindu, o nenuodingas galima su vandeniu. Daugeliu atvejų vaistažolių giros yra vertingesnės už jų spiritinius ar vandeninius preparatus. Štai kad ir auksinio ūso gira nesukelia jokios alergijos, net geriant jos didesnį kiekį. Aš pati esu išbandžiusi ugniažolės, kaštonų, auksinio ūso, pelkinės trindažolės, bananų žievių ir tvertiko giras. Iki šiol skaniausia man buvo kaštonų gira.
Reikėtų atkreipti dėmesį į tai, kad vienu metu rekomenduojama vartoti tik vienos rūšies girą, pvz., 2 savaites gerti vieną girą, kitas 2 savaites – kitą, ir taip kartoti. Taip pat tuo pačiu metu reikėtų vengti vartoti kitas vaistažoles, o jeigu jau geriamos kai kurios leistinos jų arbatos , tai jos tiktų geriau antroje dienos pusėje. Be to, šios giros yra tik viena B.Bolotovo medicinos dalis, ir vien tik jų nepakanka esant rimtiems sveikatos sutrikimams. Vienok, manau, kad pagyvenusiems žmonėms reikėtų išbandyti bent jau ugniažolės girą.
Komentuoti: petras Atšaukti atsakymą