Pavasaris jau budina gamtą. Lėtai, bet, tikiu, kad netrukus džiaugsimės gerais orais. Po šaltos žiemos nieko labiau nesinori, kaip išvykti į gamtą. Kol dar šiluma nelepina, siūlau pakeliauti čia, mano straipsniuose. Kadangi gyvenu visai netoli Kauno marių, aprašysiu ką galima pamatyti jos krantuose. Kas jau lankėsi tai pagilins savo žinias ir prisimins, o kas ne, galbūt, panorės vasarą nuvykti į kurią nors iš aprašytų vietovių. Mačiau jau yra įdėtas aprašymas apie šį vandens telkinį, taigi su jo atsiradimo istorija jau susipažinot. Šiandien lankysim Vieškūnų piliakalnį arba kitaip Šuneliškių kalną. Jis yra Palemone (Kauno mikrorajonas) aukštumos kyšulyje į Nemuno slėnį, dabar iš pietų juosia Kauno marios, o iš vakarų – Šuneliškių Ravo upelis.
Vieškūnai – tai buvęs kaimas, kuris 1961 panaikintas pradėjus statyti Kauno vandens jėgainę. Jo garbei buvo pavadintas piliakalnis. Pats žodis gali turėti kelias reikšmes. Viena versija, kad tai gali būti pavardė Vieškūnas / Vaškūnas. Kiti šaltiniai teigia, kad pavadinimas tapatinamas su žodžiu „alkūnė“, kadangi Nemunas ties šia vieta darė vingį, o į upę įsiterpusi žemė buvo visiems gerai matoma, vieša ir galėjusi būti vadinama „vieša alkūne“.
Pavadinimas Šuneliškių kalnas, yra apipintas mistiniais pasakojimais. Atsimenu kaip senelis pasakodavo, kad vidurnaktį ten vaidenasi. Sklando legendos, kad piliakalnyje nusižudė dvarininko duktė. Dėl to ten pradėję girdėtis įvairūs garsai, tokie kaip, čiulbėjimas, staugimas, kiti yra matę ją pačią.Bet dažniausiai vaidenasi šunys, kurie išbėgdavę iš ten stūksančio revo. Nuo tų šunų ir kilo pavadinimas. Deja naktį pati ten nebuvau, taigi negaliu patvirtinti ar tai tiesa.
Šis piliakalnis atrastas 1992 metais. Specialistų teigimu jis vienas geriausiai išsilaikiusių piliakalnių Lietuvoje. Atsimenu jį nesutvarkytą, apaugusį krūmais ir medžiais, o žinojo jį tik vietiniai seni gyventojai. Taigi daugiau kaip prieš dešimtmetį jį sutvarkė: iškirto krūmus, paliko mažiau medžių. Kad marių vanduo jo nenuplautų, apdėjo akmenimis ir užbetonavo. Pastatė medinius laiptus trijose vietose, stendą apie piliakalnio istoriją, akmenį-paminklą kitiems nuplautiems piliakalniams aplink Kauno marias, gražų tiltuką per upelį įtekantį į Kauno marias. Taip pat padarė patogesnį nusileidimą atvykusiems su automobiliais. Labai gaila, kad stovyklautojai pritrukę malkų laužui niokoja šią vietą. Sudegina laiptų atramas, nuplėšia nuo stendų aprašymus apie piliakalnį.
Vieškūnų piliakalnis siejamas su XIV a. antrąja puse. Piliakalnis buvo įrengtas kaip mūrinę Kauno pilį iš pietryčių pusės dengianti medinė pilaitė tam tikslui parinktoje vietoje, priklausanti išoriniam gynybiniam žiedui. Pilaitė buvo mažiausiai vieną kartą pulta. Šalia pilaitės buvo įkurta papėdės gyvenvietė (iki 1 ha ploto), įrengta ankstesnės akmens amžiaus gyvenvietės vietoje ir gyvavusi tiek pat, kiek ir pats piliakalnis. Gyvenvietės šiaurinėje pusėje į Šuneliškių Ravo upelį įsilieja bevardis upelis. Medinei pilaitei Vieškūnų piliakalnyje sunykus (jos istorinis pavadinimas neaiškus), gyvenimas vėl persikėlė į Nemuno slėnį. Jame turėjo būti ir to meto kapinynas.
Laukite tęsinio
Parašykite komentarą