Graikai nežinojo kas yra nuobodulys, bet viduramžiais jis jau įvardinamas abejingumu ir net tinginiavimu. Šiandien žinomas posakis „Nebijokime priešų, bet bijokime abejingųjų“ aiškiai nurodo abejingumo neigiamą prasmę. Na, o tinginystė? Kai dairausi interneto erdvėse aptinku daugybę forumų, kur buriasi moterys, kad pasidalintų mintimis apie mezgimą, nėrimą, siuvimą… Malonu žiūrinėti jų rankdarbius, matyti jų neabejingumą grožiui. Mugėse taip pat apstu amatininkų dirbinių, kas leidžia galvoti, kad Lietuvai tinginystė nebūdinga. Telieka galvoti apie abejingumą, nes dažnai tenka girdėti apie vieno ar kito asmens pasyvumą.
Abejingumas
sukūrė
Žymos:
Komentarai
Atsakymų į “Abejingumas”: 10
-
Aiškiausias pasakymas ,kad ten esi nepageidaujamas.
-
mielas stasy, jeitau mergina sako, kaip nori ,ji taves nemili ji tau abejinga geriau pasitrauk ir uzleisk vieta kitam ,kol dar neiklimpai iki ausu ji save labai vertina o tu esi uz ja maziau vertingas esi jai nepora, vadovaukis ne jausmais oprotu.
-
kaip jus paiskintumete tki pasakyma, vakinas isedamasis merginos sko ,ar dar uzeiti kada ji jem atreze kaip nori ,kaip vakinas turi pasielgti
-
Kita vertus,ar tikrai žmogus būna visada abejingas,gal jam tiesiog pavyko suvaldyti kai kurias savo žmogiškąsias emocijas,kurios visada dažniausiai suveikia automatiškai,nespėjus mums nė pagalvoti,ar verta veltis į tam tikrą situaciją,dėl visų ramybės ir santarvės,jug esi ne vienas,reikia sugebėti prisitaikyti ir tada bus gražus bendravimas ir visiems malonus,priimtinas.
-
Turbūt visiems gerai žinoma patarlė: „Lazda turi du galus”. Šis pasakymas puikiai tinka apibūdinant žmogaus abejingumą: kartais būnant abejingais, mes net nesuvokiame kaip tada jaučiasi kitas asmuo, tačiau kartais mums patiems tenka pabuvoti to žmogaus kailyje. …
-
Aciu,Nerinta,Tu neabejinga:)
-
Lazda turi du galus…Nebukime abejingi kito,gal but atrodancio abejingu,atzvilgiu.Gal jam reikalingas bent geras zodis ar demesys,o jis vienas su savom problemom galvoja apie abejinguma.
-
… o aš, vėlų vakarą susidūrusi su abejingumu, vėl atsiverčiau Nerintos straipsnį, perskaičiau savo komentarą, apsidžiaugiau, kad pasirodė Danutė, pagalvojau apie kitus virtualaus bendravimo draugus… daugelio jų pasiilgau, todėl, kad seniai susitikome…
Vis galvoju ir dar ilgai galvosiu apie abejingumą. Juk mes tokie skirtingi „… kiekvienas vis kitoks, nepanašus… todėl gražus”. Taip… reikia daug perkratyti, o pirmiausia save… neužilg tam turėsiu daug laiko ir puikias sąlygas.
-
abejingumas…ilgai ieškojau palyginimo…
tai panašiai kaip pavasarį nutirpus sniegui, išlenda įvairiausi netikėtumai…taip ir tarp gerumo valandėlių pasitaiko abejingumo akimirkų -
Labai gaila, Nerinta, bet taip yra. Ir vartyk kaip nori… aš nematau kuo galima pateisinti abejinguosius. Apie amatus aš nieko negaliu pasakyti, nes negavau dovanos kažką sukurti. Matau grožį, žaviuosi savo supratimo lygyje, didžiulę pagarbą jaučiu žmonėms, kurie kuria ir parodo savo darbus visuomenei.
Aš susiduriu su kitu abejingumu, apie kurį esu daug kartų rašiusi. Tik dabar susimąsčiau kiek laiko esu padovanojusi likimo draugams. Dovanojau ir prašiau vieno – padėk silpnesniam, nors trupinėlį įnešk į bendrą aruodą. Mano prašymą išgirdo silpniausi. Dauguma galinčių padėti kitiems tiesiog neišgirdo… Atėjo metas, kai man pačiai reikia atramos.
Yra, tikrai yra žmonių, kurie ištiesia ranką nesitikėdami atlygio ar pagarsinimo. AČIŪ JIEMS!
Parašykite komentarą