E. Malūko ,,Šiukšlyno žmonės” ir žmonės mūsų gatvėse

Edmundas Malūkas domėjosi ir rašė apie amžiną nusikaltimo ir bausmės problemą. Kūriniai šokiruoja pateikiamais vaizdais, aprašomos situacijos kartais verčia šlykštėtis ir piktintis, kodėl rašytojas toks beširdis, pateikiantis vaizdus, kurie atgrasūs. Jis pasakoja istorijas žmonių, kurie nėra „pagražinti“, vaizduoja juos tokius, kokie jie yra, pateikia tikrąją kasdienybę.

Bausmė ne ta, kad Dievas išvarė žmogų iš rojaus – jis suteikė pasirinkimo laisvę.
Bausmė ne ta, kad Dievas išvarė žmogų iš rojaus – jis suteikė pasirinkimo laisvę.

„Šiukšlyno žmonių“ pasakojimas atskleidžia jaunuolių Gustės ir Mato likimus. E. Malūkas romaną parašė po bendravimo su tikraisiais šiukšlyno žmonėmis, valkatomis, kaliniais, narkomanais, juodojo verslo žmonėmis. Būtent dėl to siužetinė linija nustebina atviromis engimo, smurto scenomis. Istorija įtraukia skaitytoją ir nepaleidžia iki paskutinės akimirkos. Gustė ir Matas yra vaikų namų gyventojai, kurie pabėga ir stengiasi išlikti žiauriame pasaulyje, Vilniaus gatvių gyvenime. Žmogui reikia žmogaus. Taip jaunuoliai kenčia įvairius išbandymus, bet žino, kad dar turi vienas kitą. Knyga vertinama kontraversiškai, kai kuriems nėra priimtini žiaurūs vaizdai, kitus – sugraudina ir nepalieka abejingų.

„Šiukšlyno žmonės – vieniši žmonės“. Knyga parašyta tuo metu, kai apie valkatavimą buvo mažai šnekama, nenagrinėjamos problemos, netgi, stengiamasi apsimesti, jog tai neegzistuoja. Bet kaip yra iš tikrųjų? Tai – šių dienų problema. Miesto gatvėse būriuojasi nemažai žmonių, kurie prašo išmaldos. Daug jų būna prie bažnyčių, turgaviečių, ten, kur vaikšto daug žmonių.

Liūdniausia, kad gatvėse tarp prašančiųjų išmaldos, knibžda daug vaikų. Vaikų teisės apsaugos organizacijos tvirtina, kad valstybė aprūpina vaikus, užtikrina geras jų gyvenimo sąlygas, saugumą, suteikia šiltą būstą. Tačiau, nepaisant to, problemos vis dar tebegyvuoja, vaikai pabėga ir dažnai mieliau renkasi gatvės prieglobstį, nei šiltą lovą. Klaipėdos vaiko krizių centro direktorės pavaduotoja Skaidrė Račkauskienė teigia, kad vaikai vis dar valkatauja ir kaltinami darbuotojai, kurie neatlieka pareigų. Ir nėra svarstoma tėvų kaltė, mat, jie apleidžia savo vaikus, vieni socialiniai darbuotojai nėra pajėgūs laimėti šią kovą. Direktorės pavaduotoja pasakoja, kad sunku neprarasti vilties, kai į šeimą grąžintas vaikas po savaitės vėl randamas gatvėje. Tad kas kaltas? Jeigu grįžus į namus, kuriuose tikiesi rasti meilę, ramybę ir šilumą, tave pasitinka tik alkoholio tvaikas, neaiškios sapalionės, kartais ir smurtas, tai suprantama, kad vienintelis troškimas – bėgti kuo tolyn.

Apie tai ir pasakoja E. Malūko „Šiukšlyno žmonės“ –  jaunuolių pabėgimą ir namų atradimą šiukšlyne? Skamba neįtikėtinai… Pats Malūkas teigia „Jei valstybė nesidomi savo beglobiais vaikais, ji sąmoningai ugdo nusikaltėlius“. Stengiamasi vaikų namų gyventojus integruoti į visuomenę, nepadarant jokios žalos jaunai asmenybei, suteikiant kuo įprastesnį, pilnavertį gyvenimą. Tačiau dauguma susiduria su įvairiomis problemomis mokykloje, atrodo, tarsi nešiojasi su savimi etiketę – kitoks. Knygoje pasakojamoje istorijoje taip pat aiški ši problema, Gustė mokykloje nepritampa, visi iš jos tyčiojasi, kad ir kokia protinga ir imli žinioms mokinė bebūtų.

„O ir mokinė ji buvo gabi, visai neužtarnautai pravardžiuojama, stumdoma, užgauliojama. Ji, ta vienuolikmetė, jau turėjo šarvą. Mažytės sielos šarvą. Branduolį, kuriame buvo jos pasaulis ir į kurį buvo galima įleisti tik vienintelį žmogų šioje žemėje – Matą.“ (,,Šiukšlyno žmonės")
„O ir mokinė ji buvo gabi, visai neužtarnautai pravardžiuojama, stumdoma, užgauliojama. Ji, ta vienuolikmetė, jau turėjo šarvą. Mažytės sielos šarvą. Branduolį, kuriame buvo jos pasaulis ir į kurį buvo galima įleisti tik vienintelį žmogų šioje žemėje – Matą.“ (,,Šiukšlyno žmonės")

Benamystė ir valkatavimas nuo seno yra žinomi visose šalyse. Tyrimai rodo, kad benamių skaičius auga. Siekiant sumažinti benamystę šalyje, reikėtų atsižvelgti į jos priežastis ir formas. Yra daug tokių, kurie tampa priverstiniais benamiais dėl gaisro, kitos nelaimės, ar laikinų, sugebančių išsikapanoti iš sudėtingos socialinės padėties. Tačiau, daug ir savanorių, besišlaistančių gatvėse, prašančių išmaldos, kenčiančių dėl alkoholizmo problemų, bet nesistengiančių nieko pakeisti.

Ingrida Virinaitė

19 komentarų apie “E. Malūko ,,Šiukšlyno žmonės” ir žmonės mūsų gatvėse”

  1. Kaunietė teisingai sako. Pristačiau jums Malūko knygą „Šiukšlyno žmonės”, kuri man tikrai patiko ir tikiuosi, kad dauguma jūsų ją skaitėtė, nes jei ne, tada sunkoka suprasti ir paaiškinti. Palyginau knygoje aprašomų jaunuolių gyvenimą šiukšlyne ir realiame gyvenime sutinkamas analogiškas situacijas. Ir džiugu, kad tiek daug komentuojama, įsibėgėjo įdomi diskusija.

  2. Didžioji dalis mūsų jaunimo išvykusio į Angliją ir Airiją dirba už minimalų atlyginimą . Jie išlaiko šeimas ,nuomojasi butus ,lanko giminaičius Lietuvoje , atostogauja net šiltuose kraštuose.Visi tik ir aikčioja „oi ,oi kaip ten gera”.Kas ne kas ,bet pensinikai tai jau tikrai turit nepamiršti , kad taip jau buvo ir pas mus Lietuvoje . Man pačiai jaunystėje teko dirbt už mažiausią atlyginimą ir ką ? Nuomojausi butuką ,dar pietų nueidavau retkarčiais į restoraną ,o per išeigines į čiuožyklą ir į šokius.Visi kas dirbo už minimalų atlyginimą galėjo gyventi ir nuomotis butus.Tai kodėl mes tai praradom???Anglijoj ,Airijoj taip yra ,bet pas mus ne.Atsakysiu taip kaip suprantu. TODĖL ,KAD SLAUGUTĖS ATLYGINIMAS 800LITŲ .O VYR, GYDYTOJO 30 000 LITŲ.Kad vastybinių įmonių vadovų atlygimimai 25-30 tūkstančių ir daugiau .Anksčiau milicija priverstinai įdarbindavo visus sugrįžusius iš įkalinimo vietų. Ir mums, senjorai,tikrai nereikia užmerkt akis ir sakyti,kad šiandien viskas gerai ir visur mes patys kalti . Dirbantys žmonės bijo žodį ištarti,nes bus atleistas iš darbo,bet mes tai laisvi…Šiukšlyno žmonės-valstybės,visos sistemos problema.Moksliškai įrodyta,kad gimsta 15-20 proc. vaikų kurie niekada nebus savarankiški. Visą gyvenimą jiems kažkas turės vadovauti . Atkūrus nepriklausomybę,staiga visi privalėjo pasirūpinti savimi . Štai ir rezultatas.

  3. Kaunietė teisi, bet…

    Daug kas šiais laikais baigiasi ties pavadinimais ir miglotu turiniu: šiurkštus pavadinimas?? realaus ir betarpiškas narkomanų gyvenimo aprašymas?? och!! sensacija. ir tuomet knyga buvo daugiau skaitoma dėl šių paviršutinių faktų.

    O iš tiesų, ką norėjo pasakyti autorius?

    Visgi, komentatoriai nagrinėja taip pat aktualią temą. Šiukšlynas – pasirinkimas ar likimas? Aš taip pat manau, kad nuo žmogaus daug priklauso. Esu pats ne kartą matęs, kaip vienas neįgalusis prie parduotuvės elgetauja, ir staiga prie tos pačios parduotuvės privažiuoja automobilis, pro duris išlenda sulankstomas invalido vežimėlis, į vežimėlį sunkiai bet žvaliai atsisėda vairuotojas ir su pirkinių krepšelių – į parduotuvę.

    Prievolė ar pasirinkimas?

  4. straipsnyje bandoma sugretinti „Šiukšlyno žmonės” pavadinimu knygoje interpretuotas mintis su gyvenimu, kuris iškovojamas. įdomu, ar kuris iš komentatorių yra paskaitęs tą Malūko „Šiukšlyno žmnės”, ar tik pasiskaitė žodžius straipsnyje „kažką reiškenčius” ir varo, varo … :P …

  5. Visu 100% pritariu Palergonijai.
    Matau, kad Bronė šiek tiek susipažinusi su nakvynės namais, bet noriu priminti, kad ten gyvenančius žmones dieną išleidžia ne tam, kad vogtų, o siūlo rinkti butelius, ir už gautus centus simboliškai mokėti už nakvynę vien tik tam, kad benamiai išmoktų pasirūpinti savimi, o ne tik reikalauti, nieko nedirbant.
    Mielieji, siūlau savo pozityviomis mintimis kurti gražesnį gyvenimą, juk kiek daug gerų dalykų yra aplink mus, prasikrapštykime akis ir pamatysime.

  6. Anonimui-žmonės gerovę kuria dirbdami,o ne protestuodami ir trukšmaudami.Puikus pavyzdys- Graikija.Ir dar-runkeliai-tai tik žurnalistų sukurtas epitetas ir primestas prof.Landsbergiui,jums ,mielas anonime,linkėčiau daugiau optimizmo ir pamatysit,kad ne vien juoda spalva aplink…

  7. Pritariu anonimui .Net Pensininkų partijos gretos yra labai retos ir jų beveik negirdėti . O dabar keli žodeliai Janinai. Aš žinau nakvynės namus už kuriuos pas mus reikia susimokėti ,bent 20litų per mėn.ir čia nieks valgyti neduoda. Dieną gyventojus išvaro į gatvę ieškoti darbo. Kam pasiseka tas suranda {apvagia pensininką }ir sumoka 20litų ir dar pavalgo…Toliau. Alkaholikai ir narkomanai .
    Kas gi jie??? 1961 m. Vilniaus I tarybinė ligoninė.Chirurgas profesorius atlieka sudėtingiausias operacijas tik išgėręs 100gr.spirito,nes kitaip jam dreba rankos . Jis chroniškas alkaholikas. 1966m. raj. ligoninėje dirba graži medikų šeima. Žmona med.sesuo ,vyras terapeutas -narkomanas. Morfijų leidžiasi tiesiai į veną . Ištikus krizei greitoji pagalba vyksta į namus suleidžia narkotikų dozę ir visų gyventojų nepaprastai mylimas gydytojas vėl kabinete.O šiandien šalia mano namo apsuptyje šiukšlyno žmonių vaikšto jaunas bedarbis chirurgas -alkaholikas .Sąrašą galite pratęsti , bet ar verta?

  8. nieko jus nesupratote-pagal jus siukslyno zmones tik tie ,kurie siukslyne rausiasi ieskodami maisto…siukslyno zmonemis lietuvoje laikomi visi kiti,nepriklausantys valdzios luomui,ne veltui jie vadinami runkeliais ir tt. Auksciausiu palaiminimu tokiais laikomi ir pensininkai,is kuriu galima atimti tiek kiek tik panoresi,o pastarieji vistiek bus romus ir nuolankus ju (valdanciuju ) rinkejai…jie neras nei vieno astresnio zodzio papriestarauti,pakovoti net pakalbeti ir jokiu budu tik ne viesoje erdveje…ech,jus ,,,,

  9. Kaip ir daugelyje šalių, taip ir pas mus yra laisvą gyvenimą šiukšlynuose mėgstančių žmonių ir keikiančių valdžią. Pritariu Palergonijai, aš irgi dažnai matau tokius žmones. Dažnai pakalbu su jaunu vaikinuku Donatu, dirbančiu nakvynės namuose ir mėgstančiu šį darbą. Įvairiai nutinka, dėl ko žmogus atsiduria gatvėje, bet yra galimybė kabintis į gyvenimą. Štai Vilniuje į nakvynės namus N.Vilnioje gali ateiti kiekvienas valkataujantis, kartais per prievartą juos atveža, o kituose nakvynės namuose gyvena sėslesni ir padoresni žmonės. Didžiausia problema yra girtuokliai ir narkomanai, o taip pat neturintys socialinių įgūdžių žmonės, dažniausiai kilę iš asocialių šeimų. Gražus jaunimas dirba nakvynės namuose, vykdo projektus, siekdami integruoti į visuomenę ir išmokyti benamius elementarių gyvenimiškų dalykų. Deja, ne visi to nori…
    Aš pati prieš keletą metų bandžiau atvesti į doros kelią jauną vaikinuką ir jo seserį, suteikiau normalias gyvenimo sąlygas, užregistravau Darbo biržoje į kursus specialybei įsigyti, apmokėdavau už pagalbą ūkyje, bet, jo žodžiais tariant, geriau šiukšlyne jam kapstytis, negu pas mane, kaip vienuolyne”. Ir koks jis buvo laimingas, kai susipažino su vietiniais alkoholikais, ėmė kartu su jais girtuokliauti, vagiliauti.
    O kas link pensijos dydžio, tai daug kas iš mano bendraamžių sovietmečiu tikėjomės, kad užsidirbome maksimalią pensiją, deja, mums priimti įstatymai buvo nepalankūs, ir mano pensija tebuvo irgi tik 652 Lt, o dabar dar 50 Lt pridėjo už stažą dirbant pensijiniu laikotarpiu. Ir nieko nepadarysi, gyvename permainų metu. Daugelis mano pažįstamų, turinčių aukštajį išsilavinimą, gyvena iš panašaus dydžio pensijos, taupo, kas gali, svetimus vaikus prižiūri, kiti prisiduria iš sodų, ir į šiukšlynus neina. Šiukšlynai – tai yra gyvenimo būdas.

  10. Ir kas gi tas „Normalus pensininkas „?. Pažįstu medicinos seselę išdirbusią ligononėje virš 30 m. ir šiandien gaunančią 650 litų pensiją . Jai pakeisti klubo sanariai,vaikšto su ramentais ir dar aibė ligų …Ne ji ne šiukšlyno žmogus ,bet jeigu geri žmonės nepadėtų ,tai tikrai elgetautų.
    Ar ji normali pensininkė ar nenormali ?
    Mano pozicija tokia ,kad šunimis šiandien rūpinamės labiau (sekam Europos pavyzdžiu) negu žmonėmis .Valkataujantys šunys turi prieglaudas ,kur juos apgyvendina ir pašeria .Gal kas žinote,kas gali apgyvendinti ir pamaitinti benamį ,kuris guli laiptinėje ,ar gatvėje?
    Aš nežinau. Pastebiu ,kad čia forumuose visi tokie teigiami ,tokie protingi ,tai gal paimkim ir įkurkime tokius namučius ? Ir dar „neteisk ir nebūsi teisiamas” . Girdėta ?

  11. konservatoriai ir kt partijos is lietuvos padare ,,siukslyno” teritorijos gyventojais visus,o jus,pensininkai,tai tikrai laiko siukslyno gyventojais…

  12. Prisipažinsiu,Malūko neskaitau,o su ,,šiukšlyno žmonėmis“tenka susidurti dažnai.Matau kasdien dar jauną mamą kas pusvalandį prie namo traukiančią dūmą kartu su savo atžalom,darbo nė neieškančias,nes laiškanešė pinigėlius atneša į namus.Matau konteineriuose besikapstantį dar nepersenusį buvusį vairuotoją,kurio vienintelis tikslas sužvejoti bambeliui.Matau nuolat valdžią keikiančią moteriškę,kuri pati nė piršto nepajudina(kad ir susikasdama greta namų apleistą sklypą ir pasisodindama bulvių ar daržovių).Matau ,,taškus“su jų klientais ir aplink besisukiojančius vaikus.Skaudulių daug realybėje,tai kam dar skaityti Malūką?

  13. Kiek suprantu visi nori laisvės. Yra buvusių žmonių, kad ir sunkiau gyvenę, bet į šiukšlynus nėjo. Nekaltinkim vaikų, jei tėvams atžalos sunki našta, išsigelbėjimas butelis, o ir dvasingumo visai nebereikia.

  14. Mano mama -beraštė . Kai tėtis mirė 1952 m. jauniausiam broliukui buvo 3m.{šiandien jis profesorius },o vyriausiam 15m.
    Šeimoje našlaičiais likom 6 vaikai. Tik vienas
    brolis baigė technikumą .o visi kiti įgijom aukštąjį išsilavinimą .Pradžios mokyklėlė buvo kaime,nedidukame namuke,bet tai buvo didelio kelio pradžia.Vilniuje 1959m.(praėjus tik 14 m.po karo)miesto valgykloje pilnos lėkštės ant stalų pripjaustytos nemokamos duonos . Kokia šventė studentams .Paimi kopūstų sriubos lėkštę už 3 kap. dar arbatos ir kad prisikemši pilną pilvą duonos ir laimingas.Nepriklausomybė Lietuvoje jau 20m.ir jau beveik visi pripratom prie šiukšlyno žmonių. Labai skauda….

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.