UPĖTAKIŲ ŽVEJYBA AMERIKOJE

upetakiu zvejyba amerikojeŠiuo metu skaitau atsitiktinai namuose atsiradusią Gary Brautigan knygą “Upėtakių žvejyba Amerikoje”. Tai viena keisčiausių knygų, kurias teko vartyti. Tačiau turėdamas taip pat keistą įprotį bandyti įsigilinti į ne itin artimus dalykus ir juos suprasti, ir šį kartą nutariau perskaityti nestorą knygelę nuo pradžių iki galo.

Nors hipiai ir visos kitos kontrkultūros dažnai siejamos su negatyviais dalykais, kaip narkotikai, neribotos meilės išraiškų formos, atsakomybės nebuvimas ir kitokie nelabai moralūs dalykai, tačiau ši knyga nepaisant vos kelių naivių „laisvumo” deklaracijos  epizodų yra labai geras egzistavusių visuomenės normų kritikos pavyzdys. Tačiau knygos titulavimas „hipių biblijos” vardu yra gal kiek perdėtas (nors, žinoma, niekas negali ginčytis, kad knyga buvo parašyta 1967 m., kuomet hipių kultūra klestėjo ir tarsi laukė savo literatūrinio atsako, kuris pagaliau gimė), nes įžvalgi ir tiksli kritika reikalinga visuomet, nepaisant to ar egzistuoja įtakingos visuomenės grupės ar ne. K. Markso „Kapitalas” buvo taip pat rimta ir specifinė ekonomikos mokslo studija, kurią kažkodėl ėmė ir pasisavino aktyvėjantis komunistų judėjimas.

„Upėtakių žvejyba Amerikoje” yra nuolatinis laiko leidimas gamtoje. Kalnuose, šalia upių ar ežerų. Gaudant upėtakius, stebint aplinką. Turtingas yra tas pasaulis, kuris yra toli už miestų, toli nuo technikos ir nuo žmonių šurmulio. Turtingas ir ramus. Nes dauguma žmonių spiečiasi kažkur kitur. Keista, kad net praėjus nuo knygos išleidimo 43 metams niekas nepasikeitė. Kaimai tuštėja.

Vardas „Upėtakių žvejyba Amerikoje” knygoje reiškia beveik viską, kas gali šauti į galvą: asmenį, rašantį laiškus, viešbučio pavadinimą, girtuoklį invalido vežimėlyje, knygą ir t.t. Šis pavadinimas yra gyvas ir judrus, keičiantis pavidalus. Niekuomet nesi tikras apie ką skaitai. Kaip ir gyvenime – nesi tikras, kas stovi už kampo. Jeigu neišgąsdinau, Jums patiks ši knyga.

O iš tiesų šis dienoraščio įrašas apie praėjusius dabartinių senjorų jaunystės metus. Įdomu būtų sužinoti, ar daug tarp skaitančiųjų draugauki.me yra prijautusių kadaise šiam gana stambiam ir įtakingam hipių judėjimui, kuriam rūpėjo kitokios įprastinių dalykų formos: kitokia muzika, kitokia pasaulėžiūra, kitoks apsirengimas, kitoks bendravimas, kitoks pasaulis.

Jeigu upėtakių žvejyba gali būti toks nenuobodus ir įvairiaspalvis objektas – dalykas – veikla (kas dar?), tai kaip malonu turėtų būti laiką leisti nuolat pjaunant žolę, vaikščiojant po Lietuvos miškus, uogaujant, grybaujant, auginant triušius… Arba tiesiog „Pusryčių ruošimas Lietuvoje”…

8 komentarai apie “UPĖTAKIŲ ŽVEJYBA AMERIKOJE”

  1. atėjau čia manydama, kad apie tikrų upėtakių tikrą žvejybą bus rašoma…o čia va kaip pokalbis pasisuko :) kvaištelėję mes visi jaunystėj būnam – vieni daugiau, kiti mažiau, nepaisant jokių politinių vėjų, nuo jų taip pat neišsisuksi! tik metams bėgant to jaunystės siautulio laukai siaurėja, nors mes to patys gal ir nejaučiame, o ir nenorime…

  2. Atgalinis pranešimas: FILMAS “ATGAL Į GAMTĄ” | DRAUGAUKI.ME

  3. Patiko Mečislovo atvirumas. Nedaugelis žmonių sugeba taip giliai pažvelgti į save ir vėliau save apnuoginti kitiems. Dažniausiai pasirenkamas priešingas būdas – slėpti viską po daugiasluoksne ironijos anklode. Kažkurį laiką būna linskma, bet vėliau pradedi matyti žmogaus bejėgiškumą.

  4. Puikiai pamenu hipius,gėlių vaikus,susidurti neteko,bet mum mergaitėm jie buvo kažin kas tokio nerealaus:))
    Hipiai kalbėjo apie taiką pasaulyje,troško laisvės,tolerancijos,supratimo ir išsivadavimo nuo tuometinio gyvenimo būdo, iš jų išaugo ir R.Kalanta,sekėme jų madas,mūsų vaikinai augino plaukus,visi siuvomės kuo platesnes kelnes,smagūs buvo laikai:))

  5. apie sidchą-tai lyg tai kažkoks pašalinis efektas atsirandantis iš to ką veiki,ko nori,ko sieki dvasinėje-psichinėje plotmėje…

    Man pasiūlė pabendrauti su dvasiomis… yra toks žaidimas su adata ir abėcėle,išdėstyta pusračiais ,akys, kažkoks senovinis užkeikimas ten parašyta-aš jau net neprisimenu…
    tačiau vieną kartą pabandžius atsitiko taip,kad mane pradėjo traukti ,pradėjo kviesti į ,,seansus”… Tiesiog girdi savo mintyse kvietimą ir tai tęsėsi apie porą savaičių… maniau,kad tai darosi nepakenčiama ir mečiau tuo užsiimti. po kiek tai laiko pastebėjau,kad aš girdžiu svetimas mintis,emocijas, be to slaptas,kurių žmogus nedemonstruoja,galiu jausti rankomis organizme lokalizuotas ligas,,, o tai jau panašu į šizofreniją- atsimenate / jei žmogus meldžiasi ,tai yra kalbasi su dievu, tada tai malda ,o jei dievas kalbasi ar sako kažką žmogui, tada tai šizofrenija,,,-\ -deja kiek to nenorėčiau,suprantu,kad man to nereikia -bet ir dabar dažnai jaučiu kai žmogus meluoja,kai žmogus kažką slepia,žinau ir tiek-tada protestas atsiranda ir net nežinau nei kodėl,nei kas iš to bus,,, daugeliui tai atrodo kad esu piktas… ne,aš nesu piktas ,tokiu nenoriu būti, atvirkščiai, aš noriu mylėti…
    AŠ NESU BEPROTIS,ESU TIK TRUPUTĮ KVAIŠTELĖJĘS…
    Ar aš ,,upėtakius žvejoju”?- gal būt..Ne,tai upėtakiai mane pagavo….
    AŠ NESUPRANTU PASAULIO,TAČIAU IR PASAULIS EINA SAVA VAGA…
    Man tai asocijuojasi su Kastaneda mokymu,su Gurdžijevu,su daugybe religinių ir pan tematika mokymais…
    Jei atidžiai ir sąžiningai pažvelgtume į save ir į savo aplinką,kiekvienas atrastume save užkibusį ant kažkieno kabliuko, atrastume save ,kad ,,jau upėtakis tave pagavo ir veda į gilumą,,,,-kas gali pasakyti kad yra kitaip? Mes įsivaizduojame save šio pasaulio šeimininkais,ir kas man pasakys , kad tai tiesa?;’
    Man hipiai patinka,jie kažkaip panašūs į mane,vidumi panašūs…kitokie…

  6. Labai įdomus Mečislovo pasakojimas: asmeniškas ir tikras.

    Aš taip pat žadėjau paminėti savo sąsajas su hipiais, tačiau rašiau ir nusirašiau į kažkurią pusę. Taip ir liko.

    Iš tiesų pasižymiu ne itin gera savybe. Visą gyvenimą buvau daugiau stebėtojas. Panašiai įvyko ir su hipių kultūra. Vienos jų idėjos patiko, kitos nelabai. Viduje jiems prijaučiau, tačiau išoriškai keistis nemėgau. Tiesa, ir nemaniau, kad tai visa ko esmė. Man labiau artimesni vidiniai pokyčiai ir tai ką žmogus gali nuveikti su savo elgesio, charakterio pokyčiais. Nors, žinoma, nieko blogo, kad kartais pagal tai seka ir išorinė pusė: muzika, drabužiai, manieros.

    Tačiau kartais parodyti kai kurioms sustabarėjusioms normoms jų senatvę ir negyvumą tai būna geriausias būdas.

  7. Nežinau,ar galima lyginti mano gyvenimą su hipių gyvenimo stiliumi,asmeniškai aš kažkokių panašumų randu…
    Vedamas jūros romantikos ,nuo Dubysos ir Kražantės upių sankirtos ,atvykau į Klaipėdą ,norėjau stoti į jūreivystės mkl. Deja,iš penkių atvykusių romantikų man įstoti į jūreivystės mkl vienam nepavyko,nepriėmė,nes tėvas buvo teistas(tai sužinojau tik po dešimties metų ). Taip ir pasilikau mieste.Dirbau vienoje iš didžiausių tada visasąjunginių įmonių-sekėsi tikrai gerai,buvo įdomu ,buvau aktyvus ,jaunas, viskuo besidomintis.Pamenu,kaip bendrabutyje vos nesimušdavome ,bediskutuodami apie Kalantą,apie panašius dalykus… Niekada nebuvau nieko panašaus girdėjęs. Taip įsitraukiau į poveikį,pradėjome išgerinėti,nesikirpome plaukų ,jie man buvo iki nugaros vidurio… Teko bėgti iš miesto,tai grįžau į kaimą,o 80-82 mm kaime teko praeiti visą ūkio techniką,nuo mažiausio trakroriaus vairo iki kirovo traktoriaus. Tik 82 m bekeičiant kombaino dalgį ,jis mane sužeidė ir ūkis paskaitė namų traumą-viską mečiau ir grįžau į klaipėdą… Viską pradėjau nuo pradžių-profesija,draugystė ir vedybos..
    O tada prasidėjo dažni išgėrimai ,,atsirado ligos,vos ne trys-keturi kartai po ligonines metuose… Stuktelėjus 33 m ,nežinau kas man užėjo-vos ne per vieną dieną pasikeičiau,,,,, Buvo metas ,kai galėjau viską mesti ir išeitį į vienuolyną… Mečiau gerti,rūkyti,užsiėmiau meditacijomis,joga,palangos sveikatos mokykla,badavimai,savišvieta,netradicinės medicinos metodikos,,,, Čia tai gyvenimo įdomybės,čia tai nušvito mano sąmonė, įsigijau vieną sidchą,,,, Nedaug trūko,kad stogas nuvažiuotų,ačiū dievui kad turėjau vieną didžią Mokytoją,kuri išlaikė mane ant gyvenimo bėgių ,,,,
    Tai tokie gyvenimo vingiai ,tai toks tas gyvenimo įdomumas… Viskas tęsiasi…
    Jaučiu,kad artėja dar vienas gyvenimo vingis-nuo 1-os jau bedarbis,beveik pensininkas,ir kas nors vistiek vyks… Tikiuosi…

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.