Visi įrašai, kuriuos paskelbė Femina

Kur veda siūlo galas…

Sudėtingos situacijos verčia mus mąstyti nestandartiškai, ieškoti neįprastų problemos sprendimo būdų. Taip gimsta ir didieji žmonijos išradimai, ir mažyčiai mieli stebuklai.

Kuomet XIX a. viduryje Airiją ištiko badas, vieni pabėgo į užsienį (situacija pažįstama, tiesa?), kiti pasiliko ir bandė sudurti galą su galu. Tada šioje šalyje ir atsirado airiškieji nėriniai – nuo tradicinių jie skyrėsi tuo, kad buvo neriami jau ne adatomis ar pinami ritelėmis, o vien vąšeliu. Technika gan paprasta (pirmiausiai daromi atskiri motyvai, kurie vėliau jungiami tinkleliu), tačiau efektinga, todėl nenuostabu, kad ji populiari ir dabar.

Šauniausia airiškųjų nėrinių istorijoje man atrodo tai, kad tokiais rankdarbiais galėjo užsiimti visa šeima. Tai buvo panašu į lietuvių klasikoje aprašomus susibūrimus ilgais žiemos vakarais, kuomet vieni pynė vyžas, o kiti pešiojo plunksnas… Airiams šis užsiėmimas buvo daugiau nei būdas pasiūlyti paklausią prekę ir papildomai užsidirbti, bet taip pat ir menas bei bendravimo priemonė.

Siūlau pasigrožėti keliais pavyzdėliais – gal jie ir jus įkvėps kurti ar paskatins pasidalinti savo dirbiniais :)

190552yp-vivo212ut566cbe7e8320ct a015eb49812d36fb98b5540b77f762b591efabed00a08835images

Trimatis gatvės menas

Ar kada žiūrėdami į ant asfalto piešiančius vaikus susimąstėte, kad šios meno rūšies (!) šaknys siekia dar XVI amžių? Kai kurie užaugę „tepliotojai“ jos taip ir nepamiršo – siūlau susipažinti su gatvių tapyba.

Europoje klajojantys menininkai pradėjo taip reikštis greta bažnyčių. Priežastis paprasta – katedrose baigę savo darbus italų dailininkai turėjo rasti naujų pragyvenimo būdų. Sužinoję, kada kuriame mieste vyksta bažnytinės iškilmės ar šventės, jie mielai prisijungdavo – dažniausiai paprastomis priemonėmis (kreida, anglimi ar čerpėmis) ant šaligatvių vaizdavo bažnyčių paveikslų scenas, o žiūrovai, jei likdavo patenkinti, numesdavo jiems monetų. Ši tradicija gyvavo iki Antrojo pasaulinio karo ir vėl atgimė 1972 metais.

Anksčiau tai tebuvo niekuo per daug neišsiskirianti tapyba, tačiau dabar ši meno rūšis pakito ir išpopuliarėjo visame pasaulyje. Ji turi daug naujų pavadinimų: trimatė gatvės tapyba, trimatis šaligatvio ar kreidos menas, trimatės iliuzijos ir pan. Medžiagos taip pat šiek tiek pasikeitė, tačiau kreida sėkmingai naudojama ir toliau.

Greta tokių piešinių arba jų fone labai noriai fotografuojasi turistai, darbai patraukia ir vietinių akį. Gal ir jums Lietuvoje teko matyti ką nors panašaus?

17051979slide_5083_71257_largeslide_5083_71254_large

Sveikiname konkurso nugalėtoją!

giftMieli svetainės autoriai, skaitytojai, užklydėliai ir nuolatiniai gyventojai,

džiaugiamės pagaliau galėdami pranešti antrojo rašinių konkurso rezultatus. Nuoširdžiai dėkojame visoms dalyvėms ir tiems, kurie jas palaikė, ir skelbiame nugalėtoją. Šį kartą ja tapo Janina. Sveikiname!

Prašome Jūsų susisiekti ir nepamiršti nurodyti savo kontaktinių duomenų, kad galėtume išsiųsti prizą.

Visiems mažų (bet tikrų) stebuklų ir tikėjimo jais… :)

Draugauki.me