Visi įrašai, kuriuos paskelbė Rausvė

Rudenio kraitelis

Artėjant žiemai, kuri mūsų nelepina vitaminų gausa, ruduo apdovanoja gėrybėmis. Kas gali būti maloniau, nei gražią, spalvotą rudenio dieną, miškelyje rinkti raudonus šermukšnius. O kaip malonu šaltą žiemą, gardžiuotis vitamininga arbata, kuria pasirūpinome rudenį….

Erškėčiai

rauksletalapis
„Raukšlėtalapis erškėtis“

Erškėčiai yra trijų rūšių: miškinis, raukšlėtalapis ir paprastasis. Jie skiriasi ne tik išvaizda, bet ir vaisių chemine sudėtimi. Erškėčiai turi daug vitamino C. Miškinis erškėti jo turi 4 – 14 %, raukšlėtalapis – iki 6 %, paprastasis – iki 0,9 %. Vitamino C kiekis vaisiuose labai priklauso nuo to kada jie renkami (ne visai prinokę vaisiai mažiau vitaminingi). Be vitamino C juose yra karotino, vitaminų B1, B2, PP, K, E. sėklos turi daug karotino, vitamino E, nesočiųjų ir sočiųjų riebiųjų rūgščių. Beje man tai skaniausia arbata, kurią prisimenu dar iš vaikystės, kai su seneliu kartu rinkdavom ir džiovindavom…

Toliau skaityti Rudenio kraitelis

Žolinė mano akimis

pieva
Žolinė mano akimis

Nuo vaikystės Žolinė man asocijuojasi su vasaros pabaiga – prasidedančiais obuoliais ir žydinčiais jurginais. Vėsesniais rytais, pagražintais rūko ir rasota žole. Rodos pats ruduo stovi kažkur už kampo ir bet kurią akimirką gali išlįsti. Ši diena turi kažkokio nepaprasto jaukumo ir ramybės. Net oras, rodos, ramesnis ir saulė atsargiau sklaido savo spindulius. Senovės Baltai pasakytų, kad gamta lenkiasi Deivei Ladai, kuri laukia savo aukos – užaugusio derliaus. Tuo tarpu Krikščionys paprieštarautų, kad tai Mergelės Marijos, paimtos dangun pagerbimas. Tuo mane ir žavi Žolinė, kad susivienija senovinės pagoniškos apeigos su Krikščionybe, neprarandant senos tradicijos ir savaip pagerbiant šią dieną.jurginai

Šį rytą prie bažnyčios stebėjau einančius žmones. Visi plaukia į ją su puokštele, kurioje puikuojasi bent vienas jurginas. Veidai susikaupę ir ramūs. Jaučiama vienybė ir taika. Akys užkliuvo už moteriškės, kuri pasirėmusi dviem lazdelėmis, sunkiai keliavo į bažnyčią. Pamąsčiau kaip tai turi būti svarbu jai, kad šitokių pastangų vedama, ji eina pašventinti savo puokštelės… Išėjus iš bažnyčios susikaupę veidai pavirto į linksmus ir draugiškus. Pažįstami, dalinos įspūdžiais. Smagu buvo žiūrėti kaip puokštelių turėtojai traukė gėlytes ir apdovanojo jomis neturinčius, kad bent vieną pašventintą gėlytę turėtų… Tada man toptelėjo mintis, kad tokia šventė suvienija, ne tik skirtingai Žolinę mininčius žmones, tačiau aplamai skatina bendrauti, dalintis ir pamiršti kasdieninius rūpesčius. Taigi mieli senjorai, džiaugiamės artėjančiu rudeniu, žydinčiais jurginais ir ta pašventinta Žolinės puokštele.

Voveraitė – miškų karalaitė

valgomosios_voveraites
Voveraitė - miškų karalaitė

Tikriausiai nesuklydau šį gražų ir spalva iš kitų išsiskiriantį grybą taip pavadinti. Voveraites mėgsta visi (bent jau dauguma) Mūsų šeima yra užkietėję grybautojai, todėl jau senokai mėgaujamės patiekalais iš jų. Kas neturi galimybės grybauti, jų tikrai ras turguje. Nemažai metų gaminom jas paprastai: troškinom su grietine, kitą kartą dar bulvių į tą troškinuką įdėdavom, (vis įvairiau) dėjau kaip įdarą į kotletus, blynus. Kad ir kaip būtų skanu, ilgainiui tas pats atsibosta. Todėl pasitelkus visus įmanomus šaltinius ieškojau ką galima originalesnio iš jų pasigaminti ir ką jūs galvojat? Ogi radau! Labiausiai patikusiais patiekalais pasidalinsiu su Jumis. Skanaus!