Paprasta, tačiau gero restorano meniu verta itališka pasta

Lietuviškajame internete teko ne kartą skaityti, kad įvairių rūšių pastą pagyvenusi mūsų šalies auditorija vertina, kaip nepasiturinčių ir vargdienių maistą. Kažin kodėl, ir ar tai tikrai tiesa? (Tai klausimas jūsų komentarams po šiuo dienoraščio įrašu.) Vieną atsakymą turiu: tikriausiai tai atėję iš tų anų „senųjų“ ir „gerųjų“ laikų, kai „makaronai“ buvo viena iš tų prekių, kuriai gauti deficitinėse lentynose reikėjo mažiausiai vargo. Todėl jaučiamės lyg ir atsivalgę ar pagaliau ištrūkę iš makaronų priespaudos ir dabar jų tiesiog nevertiname. Tačiau pats laikas prie jų sugrįžti ir pažvelgti kaip į seną istoriją ir didelį populiarumą šiuolaikinėje virtuvėje turintį produktą. Italų, rytų azijos kultūros neįsivaizduojamos be šio gaminio, turinčio begales įvairiausių formų ir naudojamo tikriausiai visuose valgių tipuose: sriubose, užkandžiuose, pagrindiniuose patiekaluose ar desertuose. Ir jeigu pridėsime tai, kad italų bei azijos virtuvės yra dominuojančios ir be jų neapsieina nei vieno pasaulio miesto centrinė gatvė, tai reiškia, kad ją vertina vertina ir pripažįsta kiekvienas savo mitybą gerbiantis žmogus.

pasta_salavijas

Tai buvo vienas spyris į mūsų, pagyvenusiųjų, požiūrį į šį miltinį gaminį. O dabar kitas: šiandien papasakosiu apie pastos receptą, kurį viso labo sudaro trys sudėtinės dalys: pasta, sviestas ir pasirinktas prieskonis.

Istorija, kaip aš pamėgau tokią pastą, taip pat labai paprasta: nuvykau praeitą vasaros savaitgalį į prie Kauno pilies ūkininkų turgelį ir nusipirkau keletą šalavijo šakelių. Grįžęs namo ėmiau vartyti interneto puslapius, ką galima įdomaus pasidaryti su šia prieskonine žolele. Radau pastos variantą skirtą būtent šalavijui. Recepto sudedamųjų produktų sąrašas tuo ir baigėsi. Prisipažinsiu šis itin paprastas pastos variantas pradžioje mane patį gerokai nustebino, bet nutariau išbandyti:

1. Taigi, išverdame norimą kiekį spaghetti ar kitos jūsų mėgiamos pastos. Turbūt žinote, kad virti reikia tiek, kad pasta išliktų šiek tiek kietoka, o ne visiškai minškta. Bet, kaip sako patys italai, virkite tiek, kiek nurodyta ant pakuotės – ir bus tikrai gerai.

2. Pastai beverdant, keptuvėje išlydome keletą šaukštų tikro sviesto. Sudedame nuskabytus šalavijo lapelius, ant silpnos ugnies patroškiname, kol tampa minkšti ir trapūs, pridedame šiek druskos ir pipirų, bet ne per daug, tiek, kad atsiskleistų pastos skonis ir sustiprėtų šalavijo aromatas, bet nebūtų užgožtas.

3. Dedame išvirusią pastą į lėkštę, užpilame šaukštu pasigaminto šalavijų padažo ir, tiesa, pagal itališką tradiciją, pabarstome tarkuoto kieto sūrio žiupsneliu (parmezanu, džiugu, gouda ar kt.).

Ir ką jūs manote? Tai buvo mano pirmoji rimta pažintis su natūraliu ir šviežiu šalaviju. Tiesioginė pažintis. Naudojant prieskonių mišinius ir įvairius jų rinkinius mes dažniausiai valgome tiesiog mėsą, bulves, kruopas ar pastą. Šiuo atveju aš mėgavausi ne pasta, o šalaviju. Niekad nemaniau, kad tai tokia įdomi ir aromatinga žolelė. Tuo tarpu pasta jai tik padeda atsiskleisti, kadangi intensyvus kvapas ir skonis ragaujant vieną žolelę nuslėptų jos tikrąją vertę. Tiesą sakant, šis minimalistinis virtuvės eksperimentas mane išmokė atkreipti dėmesį į kulinarijos detales, kadangi kažkaip įprasta visko naudoti patiekaluose kuo daugiau ir įvairiau. Bet kuomet susikoncentruoji į vieną akcentą, jis tau atlygina kurkas daugiau nei „prieskonių mišinys žuviai“.

Taigi, baigdamas galiu pridurti, kad toliau vartydamas įvairią skaitmeninę medžiagą, pastebėjau, jog šalavijas gali būti pakeistas įvairiomis kitomis žolelėmis ir tokie pastų variantai yra labai įprasti lengviems gurmaniškiems užkandžiams (žinoma, puikiausiai tiks ir kaip garnyras prie rimtesnių patiekalų). Galite bandyti peletrūną – vienas naujausių mano bandymų. Ir vėlgi, rezultatas? Rašau ir skiriasi burnoje tas išdavikas, siekiantis iš manęs ir vėl pakartoti šį nedidelį virtuvinį šedevrą. Taip pat bandykite su raudonėliu, baziliku ar kitomis įprastomis prieskoninėmis žolėmis. Dar geriau, jeigu turite šviežių.

  • Pingback: Snygis | DRAUGAUKIME - mintys, gyvenimas, branda()

  • anelija

    nelabai suprantu kas tai yra „neskaldytų grūdų pasta“

  • Pingback: Gintauto pica arba varškės ir svogūnų pyragas | DRAUGAUKIME - mintys, gyvenimas, branda()

  • aldonaK

    Gerb. Reginai:
    Skanu, bet labai daug darbo…

  • regina

    Suvalkietiški kukuliai.200 g žalių bulvių,šaukštelis druskos,100 g manų kruopų,batono riekelė,šaukštas margarino,0,5l pieno.
    Bulvės nuskutamos,sutarkuojamos ,nusunkiamos.Tarkė sudedama į dubenį,pasūdoma.Batonas supjaustomas kubeliais ,pakepinamas riebaluos[ar aliejuje].Piene išverdamos manų kruopos ,kurios tučtuojau sumaišomos su bulvių tarke.Šaltam vandeny vilgom rankas ,minkom tešlą.Vel vilgom ,darom kukulius ,į vidurį įdedam pakepintų skrebučių.Verdam pasūdytam vandeny 20 min.Padažą prisiderinkit patys .Skanaus.R

  • Štai kiek įdomių pavadinimų, kad bent kas papasakotų plačiau, kaip tai daroma ir su kuo valgoma, tai ir paskelbt būtų galima.

  • aldonaK

    Sveikos, mamos ir močiutės,
    Matyt laikas pasidalinti virtuvės paslaptimis ir receptais. Kas gi tos „šiškutės“, „duonzupė“? O kaip virti mėsišką grucę? Gal žinot kaip gaminamas žemaitiškas „Šiupinys“, o kaip „kastinis“?
    Aš tai neseniai pramokau kaip pasigaminti varškę iš natūralaus rauginto pieno (ne parduotuvinio). Gaunasi skani ir žymiai pigiau.

  • leontina

    Aišku įdomiau, pagal pavadinimą atskiri iš kurio krašto esi kilęs. Mes grucę virdavome pienišką ir mėsišką. Kitoje parapijoje dėdienė, balindavo aguonpienių ir valgydavo per Kūčias. Dar virdavo zacirką, šiškutes. O ant kopūstlapių bandos- skanumėlis :)

  • regina

    O aš ,mama ir močiutė,verdu burbiziukus ,kepu blyną- skanumyną,širdučių blynus ,net cepelinus aš vadinu didžkukuliais ,koldūnus – virtinukais .Sriubos irgi turi savus pavadinimus – grucė ,duonzupė …Neliteratūriška ,bet įdomiau.R

  • mecislovas v

    makaronai tai taip banalu,o pasta -tai jau egzotika.

  • mecislovas v

    paprastus makaronus valgyti ne taip malonu kaip tą patį produktą pavadintą truputį kitaip-makaronai tai taip banalu,o itališka pasta tai jau egzotika…

  • Onutė

    Mano mama labai skanių pagamindavo makaronų.Juos vadino ;;Lakšenomis;.Prašydavome ,kas iškočiotą tešlą sulankstytų daug kartų. Makaronai kaip išverda tai ploni kai siūlas ir ilgi.Mums vaikams tai buvo gardumynas ,nes ne visada buvo miltų ir kiaušinių jų pagaminimui.

  • leontina

    Pasta
    Peršokti į: navigaciją, paiešką

    Pasta (angl. paste; rus. паста) – medžiaga, kurios konsistencija (tirštumas) primena dantų pastą.

    Pastomis vadinami tiek maisto produktai, tiek kitokie gaminiai, kurie turi (kartais tam tikru gaminimo momentu turėjo) pastos konsistenciją:

    dantų pasta – naudojama dantims valyti.
    sojų pasta – toks patiekalas
    pomidorų pasta – maisto produktas iš sutrintų pomidorų su priedais
    žuvies pasta – maisto produktas iš smulkiai maltos, iki vienalytės masės pertrintos žuvienos, sumaišytos su kitais maisto produktais (daržovėmis, vaisiais, uogomis, grybais ir kt.), maisto priedais bei prieskoniais
    pasta „Okeanas“ – maisto produktas, gaminamas iš vandenyno planktono vėžiagyvių krilio.
    poliravimo pasta – naudojama paviršiams poliruoti, pvz., prieš juos dažant.
    pasta (makaronai) – kartais lietuviškai pasta pagal angl. pasta ‘makaronai’ pavadina makaronus ir jų gaminius.

    Dantų pasta

    Pomidorų pasta

    Žuvies pasta surimi gaminimo metu

    Įvairios makaronų (angl. pasta) formos

    Kategorija:

    Pagardai

  • leontina

    Mano anūko žmona pasakoja’ kad trijų metų sūnui aiškina: kėdė padaryta iš medžio, puodas iš metalo. O jis jai, Mama padaryta iš veido. :) Tai va, kokie palyginimai mano proanūko. O kaip jis nuostabiai piešia. Eglutė irgi su linksmu veidu.

  • regina

    P.Leontina ,juk svarbiau ,ne kaip kalbi ,o apie ką.Gal ,ne į temą,bet palinksminsiu;anūkas sako;“niekas nežino ,iš kur atsiranda dulkės.O tu ,močiute,žinai?Tai aišku,kad žinau – iš kosmoso.“Žiūri jie į mane,kaip į išminčių…Smagu.R

  • leontina

    Man patikdavo a. a. V. Kernagio daina, neprisimenu pavadinimo tiktai“ santechniku aš dirbu Ukmergėj“ Kurią dainuodamas išjuokdavo mus lietuvius mėgdžiojančius, ankščiau rusus, dabar anglus. Aišku, labai gerai mokėti daug kalbų, nuvažiavę į užsienį supranti kas yra kas. Bet, gyvenant Lietuvoj gamina, parduoda, perkam, valgom makaronus. Skonis tai tas pats.

  • Jūs šaunuolė Regina, kaip reikiant pamokėte! ;)

  • regina

    Čia tik požiūris- ar žinai,kad…Mano ,pasikėlęs,sūnus- architektūros magistratūros žinovas pareiškė,gaila ,kad aš nemoku braižyt AUTOKADU,jis mane ,įdarbintų,.“O tu nemoki logoritmine liniuote skaičiuot,nepažįsti aritmometro,tik kur kokį mygtuką paspaust žinai.“Atsiprašė,ir dar savo vaikams pasakė ,kokia močiutė protinga.R

  • Visi mes su makaronais užaugome :)

  • regina

    Betgi man vaikystėje močiutė [ o tai buvo prieš pusę amžiaus] virdavo savo pagamintus MAKARONUS,savo padarytas LAZANKAS su spirgučiais…Nebuvo ji,kiek žinau ,Italijoj.

  • Na taip ir todėl labai gaila, kad kartais taip iškraipome tradicinius pavadinimus. Man tai nelabai patinka. Tai nesulietuvinimas, o kažkoks savo mąstymo skiepijimas į visiškai kitą kultūrą, kuris realiai nieko neduoda. Tik maišatį.

  • Janina

    Gintautai, bet gi Jūs eidamas pirkti makaronų juk nesakote, kad einate pirkti „pastos“…. O kai užsieniečiai į makaronus rodo ir sako, kad čia „pasta“, tai visus makaronus jie vadina angliškai „pasta“. Dar angliškas žodis „pasta“ gali būti verčiamas kaip „tešla makaronams“. O dabartiniais laikais tai makaronų (angliškai „pasta“) rūšių būna įvairiausių.

  • Janina, man priimtinesnė tikroji žodžių reikšmė, o ne tai, kaip juos transformuoja mūsų šalyje. Visuomet prisimenu pirmuosius kartus, kai bendrauji su užsieniečiais ir bandai paaiškinti, kad valgai „makaronus“ arba geri „latė“, kas reiškia tiesiog pienas, o pas mus šiuo žodžiu kavinės vadina kavos rūšį su pienu. Todėl įpranti bendraut, taip kaip priimta visam pasauly, nes bandydamas aiškinti lietuvišką žodžių prasmę dažniausiai lieki nesuprastas.

  • Janina

    Gintautai, siūlau atsiversti žodyną: anglišką žodį „PASTA“ reikia išversti į lietuvių kalbą. Lietuviškai šis žodis reiškia MAKARONAI arba MAKARONŲ tešla. Man, lankantis JAV, irgi buvo nesuprantama šio žodžio reikšmė, nes galvojau lietuviškai, o vėliau išsiaiškinau lietuvišką šio žodžio reikšmę Mat, žurnalistai, rašydami straipsnius, dažnai tokių fokusų pažeria. Štai liucernos papildus vadina angliškai alfa-alfa, net nesiteikia išversti, o inkstų arbatą verčiant iš rusų kalbos pavadina pumpurų arbata, silicį vadina titnagu ir t.t.
    O aš siūlau makaronų ir miltinių patiekalų iš viso nevartoti pagyvenusiems žmonėms.

  • Patricija

    Šalavijas – prieskoninis augalas, tinkantis visur. Vien jo pavadinimas skamba kažkaip išdidžiai.

  • Palergonija

    Ačiū p.Gintautai už šį straipsnį.Šalavijo turiu net du krūmus ir žiemai pasidžiovinau,labai jį vertinu,naudoju kepant kiaulienos kepsnius,arbatoms,bet kad tinka pastoms nežinojau.Būtinai išbandysiu.Makaronai,prie kurių buvom įpratę ir itališkos pastos iš kietųjų kviečių tikrai skirtingi dalykai savo verte ir skoniu.

  • Ačiū už kvietimą,Aldona!

    Dėl ko „pasta“? Dėl to, kad šio gaminio būtent toks pavadinimas. O „makaronai“ tai tik viena iš dešimčių „pastos“ rūšių. Štai tik keletas jų: http://fooddoctorx.files.wordpress.com/2012/06/pasta.jpg

    Maccheroni (pirmas stulpelis , ketvirti nuo viršaus) iš kurių kilęs neteisingas bendrinis žodis mūsų šalyje yra tik viena iš daugelio pastos rūšių.

  • aldonaK

    Laba diena, p. Gintautai.
    Kažkodėl manau, kad Jūs kaunietis,
    taigi kviečiu Jus su žmona į Kauno Senjorų Žiemos balių „Valso ritmu…“: Sausio 26d. šešt. 13 val. Technikos kolegijoje (Tvirtovės al. 35).Pasitikslinti telef.8 606 29783. KPŽasoc. pirm.aš – Aldona
    O Jūsų siūlomus makaronus tikrai pasiruošiu, tik kodėl tai -„pasta“

  • Geros žolelės, Regina :) Beje, keletas pakepintų grybų su svogūnų – taip pat labai geras pastos variantas.

  • regina

    Kai vyras „karaliauja“ virtuvėje ,žmona karalienė…Aš nuo vaikystės labai mėgstu grybus[mano „šaknys“ Kazlų Rūdoje ],todel į visus patiekalus ,įterpiu ,grybukų,O.didžiausia „šventė“- baravykų kotletai.Arba lietiniai su grybų įdaru,arba kugelis su grybais ,ir t.t.Pati užsinorėjau ,ir einu gaminti.O kas tie peletrūnai ,bazilikai- tai tik žolelės…R

  • Negalėsiu rodyti šio komentaro žmonai. :)

  • Marena

    Kai paskaitau Gintauto straipsnius, visada valgyti užsimanau. :)) Laiminga jo žmona!