INVESTAVIMAS VAIKŲ IR ANŪKŲ ATEIČIAI II

Taigi, tęsiame temą apie taupymą mūsų brangiausiųjų vaikų ir anūkų ateičiai. Kaip pamenate, kalbėjome apie bankų paslaugą, vadinamą „jaunimo indėlis“. Šį kartą bandysime palyginti, kokios šios investavimo rūšies sąlygos skirtinguose Lietuvos bankuose.

Šiuo metu Lietuvoje veikia 9 Lietuvos banko licenciją turintys komerciniai bankai:

AB SEB bankas
AB bankas ,,FINASTA“
AB bankas „Hansabankas“
AB DnB NORD bankas
Akcinė bendrovė bankas „Snoras“
Akcinė bendrovė PAREX BANKAS
Akcinė bendrovė Šiaulių bankas
Akcinė bendrovė Ūkio bankas
Uždaroji akcinė bendrovė Medicinos bankas

Taip pat Lietuvoje veikia 7 užsienio bankų filialai:

Allied Irish Banks, p.l.c. Lietuvos filialas
AS „UniCredit Bank“ Lietuvos skyrius
Bayerische Hypo- und Vereinsbank AG Vilniaus skyrius
Balti Investeeringute Grupi Pank AS filialas
Danske Bank A/S Lietuvos filialas
MP Investment Bank hf. filialas Baltijos šalyse
Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrius

Pabandykime iš eilės apžvelgti kiekvieną banką ir kokią informaciją mes randame kiekvieno iš jų tinklapyje apie „jaunimo indėlio“ paslaugą.

Dar visai neseniai naršydamas po SEB svetainę, buvau radęs išsamią informaciją apie šio banko siūlomą „jaunimo indėlio“ paslaugą. Deja, ten apsilankęs šiandien jokios informacijos neaptikau. Galbūt atnaujintame tinklapyje dar ne viskas pilnai pateikta? O galbūt ką nors pražiopsojau? Abejoju, kad vienas didžiausių šalies bankų nutarė nebeteikti šios paslaugos. Tiesiog informacija kažkur prapuolė arba galbūt laikoma nesvarbia, nes per mažai žmonių ja domisi?

Bankas „Finasta“ yra pats jauniausiais bankas Lietuvoje ir jo teikiamų paslaugų internete kolkas nėra. Galbūt bankas ateityje teiks jaunimo indėlio paslaugą, tačiau šios įstaigos pragrindinė veikla bus finansinės paslaugos verslui. Bent jau taip teigiama pranešimuose žiniasklaidai.

„Hansabanko“ svetainėje yra informacija, jog egzistuoja „jaunimo indėlio“ paslauga. Tačiau pateiktas tik trumpas apibrėžimas, kas tai yra, ir pažymėta, kad šis indėlis priklauso terminuotųjų indėlių grupei. Sąlygos ir galimybės plačiau neaptartos. Indėlių palūkanų lentelėje palūkanų vertes galima rasti tik iki penkių metų laikotarpio. O, kaip žinome, vaikui galima taupyti ir visus 18 metų, iki kol jis užaugs. Tačiau, kokios būtų tokiu atveju palūkanos, nėra aišku. Man kilo mintis, kad galbūt elektroninės bankininkystės būdu galima būtų sudaryti tokio tipo sutartį. Deja, elektroniniu būdu galima sudaryti ne visų indėlių tipų sutartis. O dėl „jaunimo indėlio“ turėsite kreiptis į banką.

Gavau pastabų iš kolegų, kad mano Draugaukime dienoraščio įrašai gana ilgoki ir juos pabosta skaityti. Todėl šioje vietoje darau pauzę ir kitame įraše pratęsiu temą, aptardamas AB DnB NORD banką. Tikriausiai geriau pateikti trumpesnius tekstus, bet susitikti dažniau. Iki.

  • Pingback: ŽURNALO „INVESTUOK“ SEMINARAI | DRAUGAUKI.ME()

  • Gintautas

    Miela, Rasa, šis tinklapis ir skirtas tam, kad visi žmonės dalintųsi savo patirtimi ir mokytųsi iš kitų. Todėl būkite drąsūs ir rašykite savo klausimus ir abejones.
    O Jūsų komentaras labai aktualus, jame palietėte labai svarbius dalykus.
    1) iš tiesų visokiausio tipo investicijos per šią krizę ir dar prieš ją patyrė nuosmukį. Ne vienoj konferencijoj klausiau analitikų, ar egzistuoja kokie nors būdai investuoti, kurie per krizę nenukentėjo ir net uždirbo pelną? Visi sutartinai atsakė, kad tokių investicijų nebuvo. Tiek investicinis draudimas, tiek pensijų fondai, tiek investiciniai fondai – viskas riedėjo žemyn.
    2)saugiausia buvo šiuo laikotarpiu investuoti tradiciniais patikimais būdais: pirkti valstybės ar įmonių obligacijas ar dėti indėlius. Tačiau daugeliui šie būdai nepatinka, nes gauname mažas palūkanas ir jos nekompensuoja infliacijos. Tačiau pagalvokime, kas geriau: ar didžiulis nuvertėjimas, kurį patyrė mūsų pinigėliai investuoti įvairiose priemonėse ar nors ir mažas tačiau prieaugis, kurį mums garantuotų indėlis? Aš jau rašiau vienam komentare savo nuomonę. Ji yra štai kokia: ar geriau pinigus laikyti grynais ir leisti juos suvalgyti 12 % (kokia dabar Lietuvoje) infliacijai, ar geriau juos dėti į indėlį, kuris duoda 7 % metinių palūkanų (Kredito unijos siūlo panašius procentus) ir taip sumažinti savo pinigų infliaciją iki 5 %, t.y. 12 % minus 7 % lygu 5 %. Manau, kad antras variantas dėkingesnis. Juo labiau, kad vartojimas ir taip mažėja esant didelei infliacijai ir mes išlaidaujame mažiau, tad likusių keletos procentų realiai galime ir nejausti.
    3) tik reikia nepamiršti, kad visiškai saugūs mūsų indėliai yra iki 10 000 lt. Jie apdrausti valstybės ir banko žlugimo atveju mes jų neprarandame. Jeigu indėlis yra iki 60 000 lt, tuomet mes atgautume 90 % nuo šios sumos. Tad, specialistai pataria indėlius išskirstyti po 10 000 Lt skirtinguose bankuose. Žinoma, jeigu sumos didesnės padaryti tai yra sudėtingiau. Bet su didesnėmis sumomis ir investavimui atsiveria kitos galimybės.

  • Rasa

    Atsiprašau, kad lendu, neturėdama daug žinių. Tiesiog norėjau pasidalinti turima informacija: vaikui kaupiau pinigus Hansabanke (vaiko investicinis draudimas). Investavusi beveik 6 tūkstančius, pamačiau, kad investicijų vertė siekė apie 2 tūkstančius (prieš rimtesnę krizę, dabar turbūt visai nieko neliko). Apmaudu. Manau, kad net jei nebūtų ekonomikos krizės, vien infliacija suvalgytų žadamus procentėlius. O valstybės susigrąžinama dalis, kuria viliojo bankai, yra labai maža, palyginti su infliacija ir krize, be to, ir nestabili. Viena dieną ji yra, kitą gali nebūti, arba nebebus žmonių, galinčių ja pasinaudoti (t.y. mokančių Sodrai visus 24 proc.) Taigi, gal šiuo metu tokie draudimai, o ir indėliai, yra tokie nepopuliarūs, kad net nebesiūlomi?