Pamąstymai

(+2, balsavo: 10)
Vasaris 21, 2014; parašė Marina
ka2 216x300 Pamąstymai

Pavasario žingsniai

Mažais žingsneliais artėja pavasaris… „ Pavasaris – tai atbudimo šventė

Tokia skaidri,kaip krištolo vanduo…

Mokėkim džiaugtis ir gyventi,

Paskleist gerumą, ir pyktis, liūdesys nukris lygu akmuo.“

Sveikinimas su šventėmis

(+7, balsavo: 9)
Gruodis 25, 2013; parašė Marina

IMG 0303 225x300 Sveikinimas su šventėmis

Pačių jaukiausių

Jums švenčių,

mielų  valandėlių

su artimaisiais

ir stiprios, stiprios sveikatos

Jums  siunčia

Kalėdų Senelis.

Su šventomis Kalėdomis

ir artėjančiais

Naujaisiais  2014  metais, mielieji senjorai !

Pirmieji žiemos žingsniai

(+3, balsavo: 13)
Gruodis 7, 2013; parašė Marina

Neseniai atnaujinta 300x216 Pirmieji žiemos  žingsniai Sulaukėme baltai pasipuošusios žiemos. Tuo  pačiu, jau galvojame apie artėjančias šventes – laukia daugybė darbų, darbelių… Tebūna jūsų triūsas lengvas ir prasmingas, pilnas vidinės šilumos ir meilės.

Rudens spalvos

(+3, balsavo: 19)
Rugsėjis 17, 2013; parašė Marina

E1 225x300 Rudens spalvos

Su rugsėjo pirmąja!

(+3, balsavo: 11)
Rugsėjis 1, 2013; parašė Marina
P5160051 300x225 Su rugsėjo pirmąja!

Atgyjantys praeities simboliai

Kažkada  kiekvienas iš mūsų skubėjome mokyklos link…Tos džiugios akimirkos ilgam išliko prisiminimuose.

Tokios svarbios dienos proga  SVEIKINU VISUS SU RUGSĖJO PIRMĄJA!

Nusiraminimui…

(+5, balsavo: 19)
Rugpjūtis 11, 2013; parašė Marina

001 216x300 Nusiraminimui... Nusiraminimui  labai  padeda  mandalos  vaizdavimas. Jei  labai  susinervuosite  - pabandykite. Galima ir viena spalva…

Kopūstų puota

(+4, balsavo: 12)
Rugpjūtis 4, 2013; parašė Rausvė

Kopūstines daržoves mėgstame visi, tuo labiau, kad jų yra nemažai rūšių, kurias galime prisitaikyti tiek pagal savo skonį, tiek pagal vitaminus ir maistines savybes. Pastarosios tiesa sakant mane nustebino, nes rinkdama informaciją nesitikėjau, kad ši daržovių rūšis turi tiek naudingųjų savybių, o ypač praturtina mūsų organizmą vitamino C gausa. Todėl dabar džiaugiuosi savo, kad ir keliais darželyje pasodintais kopūstais.

Taigi pateikiu keletą faktų apie kiekvieną kopūstinę daržovę, taip pat apie jų auginimo ypatumus, kurie pravers kitą pavasarį.

Visoms kopūstų rūšims reikia drėgnos maistinės dirvos. ją reikia ne tik gerai patręšti
organinėmis trąšomis prieš sodinant kopūstus, bet papildomai pabarstyti ant pačių augalų tirpių mineralinių trąšų arba patręšti dilgėlių srutomis (mes naudojame pastarąsias, nes natūrali trąša). Nepaisant didelio maistingųjų medžiagų poreikio, kopūstų nereikia pertrešti , ypač azotinėmis trąšomis, nes tuomet kopūstų skonis bus prastesnis. Organines trąšas – kompostą, išdžiovintas galvijų trąšas, perpuvusį mėšlą reikia įterpti į dirvą iš rudens. Kopūstų negalima sodinti toje pačioje vietoje kelis metus iš eilės arba iškart po kitų kryžmažiedžių šeimos augalų, pavyzdžiui ridikų, ridikėlių.

kapusta11 Kopūstų puota

Gūžiniai baltieji kopūstai

Faktai:

  • Baltasis gūžinis kopūstas mažina cholesterolio kiekį kraujyje.
  • Pagerina inkstų ir skydliaukės veiklą.
  • Kopūstų sultys rekomenduojamos vidurių užkietėjimui, hemorojui, diabetui nutukimui ir meteorizmui gydyti.
  • Apsaugo nuo aterosklerozės vystymosi.
  • Vitaminas U esanti kopūstuose gerina kepenų ir blužnies veiklą.
  • Reguliariai vartojami kopūstai yra fruktozės ir gliukozės, organinių rūgščių, mineralinių elementų, folio rūgšties, baltymų šaltinis.kopustas 300x225 Kopūstų puota

Auginimas:

Renkantis gūžinių kopūstų rūšį, pirmiausia reiktų nuspręsti ar ankščiau ar vėliau norėsite nusiimti jų derlių, rūšys yra trys: ankstyvieji, vidutiniai, vėlyvieji. Kaip žinia ankstyvieji tinka greitam vartojimui (salotoms, sriuboms) o vėlyvieji geriau tinka rauginimui.

Poreikiai:

Kaip jau minėta, reikia ne tik iš rudens įterpti į dirva organinių trąšų, bet ir papildomai pabarstyti trąšomis užsimezgančias kopūsto galvas. Visoms rūšims reikia daug šviesos, išskyrus lapinius kopūstus, kurie auga ir paūksmėje. Žemė turi būti sunki gerai išlaikyti drėgme ir maistingąsias medžiagas. Nuo kovo vidurio sodinukų galima savarankiškai užsiauginti namie, o nuo balandžio pradžios iki vidurio persodinti juos į šiltlysvę arba i atvirą diena, papildomai uždengus. Paprasčiau įsigyti sodinukų iš sodininko. Ankstyvuosius kopūstus reikia sodinti 40×35 cm atstumu. Jeigu norima gauti derliu liepos-rugsėjo mėnesi, vasarinius kopūstus reikia persodinti į nuolatinę vietą gegužės mėnesį arba birželio pradžioje 60×60 cm atstumu. Vėlyvąsias rūšis, kurių toks pat derliaus nuėmimo laikas, reikia sodinti 50×40 cm atstumu, kad neperaugtų galvos. Neapsimoka jų auginti ten, kur mažai vietos, pavyzdžiui, sode prie namų, nes derliaus nuėmimo metu – spalio ir lapkričio mėnesį -  galima nebrangiai nusipirkti geros kokybės kopūstų, o ir tinkamų jiems laikyti patalpų dažniausiai neturime.

Derlius

Kopūstų derlių, priklausomai nuo rūšies, galima nuimti maždaug po 10-20 savaičių,. Ankstyvuosius kopūstus reikia suvartoti greit, nes jų neįmanoma ilgiau išlaikyti. Vasarinių kopūstų neteikia ilgai palikti lysvėje, nes jauni jie skaniausi. Tinkamos ilgai laikyti veislės subręsta spalio pabaigoje -lapkričio pradžioje, nedidelės šalnos joms nekenkia.

Gūžiniai raudonieji kopūstai

Faktai:

  • Kalcio, kuris būtinas mūsų kaulams, yra daug daugiau negu kitose rūšyse. Daug juose beta karotino ir kalio.
  • Juose esantys fitoncidai neleidžia mikrobams (tarp jų ir TBC lazdelei) daugintis.
  • Cianidinas esantis raudonojo kopūsto viduje lemia ir raudongūžių kopūstų spalvą. O kitos ypatingos medžiagos, nuo kurių priklauso raudongūžių kopūstų atspalviai, pašalina žalingą radiacijos poveikį.
  • Cianidinas, kurio poveikis panašus į PP vitamino, – gera priemonė kraujagyslių ligų profilaktikai.1271334069 krasnokochannaya kapusta2 300x200 Kopūstų puota

Auginimas

Nepaisant lapų spalvos, nedidelio skonio skirtumo, auginimo atžvilgiu, gūžiniai raudonieji ir baltieji kopūstai daugiau nieko nesiskiria. Viską reikia daryti panašiai kaip ir auginant gūžinius baltuosius kopūstus. Pasodinus gūžinius raudonuosius kopūstus ankstyvą pavasarį lysvę reikia uždengti , nes jie bijo šalčio.

Poreikiai: Tokie pat kaip ir gūžinių baltųjų kopūstų.

Derlius: Žieminių (tinkamų ilgai laikyti) kopūstų derlių galima nuimti liepos pabaigoje – spalio – lapkričio mėnesį priklausomai nuo veislės ir pasodinimo laiko. Augimo periodas – 10-20 savaičių.

Garbanotieji kopūstai (savojos)

Faktai:

  • Savojos kopūstas pagerina seksualinės funkcijos ir gali užkirsti kelią impotencijai ir prostatitui.
  • Yra teigiama, kad žmonės, kurie vartoja šiuos kopūstas kiekvieną dieną, gali nebijoti šių nemalonių ligų, taip koronarinės širdies ligos, diabetas ir aterosklerozė.
  • Normalizuoja žarnyno veiklą.
  • Vartojant šviežias šių kopūstų salotas kraujyje gali sumažėti cukraus.image riviera savoy cabbage 300x249 Kopūstų puota

Poreikiai, auginimas, derlius:

Auginimo reikalavimai tokie pat kaip ir prieš tai aprašytomis veislėmis. Vėlyvosios garbanotųjų kopūstų veislės nebijo ankstyvųjų šalčių , todėl juos galima ilgai palikti lysvėje, jei reikia – pridengti šakomis. Taip vadinamus advento garbanotuosius kopūstus, kurie žiemoja atviroje dirvoje ir duoda derlių ankstyvą pavasarį, verta auginti tik švelnaus klimato vietovėse

Lapiniai kopūstai

Faktai:

  • Ši šiaurės Vokietijoje nuo seno mėgstama vėlyvoji daržovė, mūsų kraštuose sutinkama rečiau.
  • Jeigu užsienyje lapiniai kopūstai vartojami virti, tai Lietuvoje daugiausia jie naudojami tik stalui ir patiekalams papuošti, nors jų maistinė vertė žymiai didesnė nei baltagūžių kopūstų
  • Lapiniuose kopūstuose yra daugiau baltymų, įvairių vitaminų (B1, B2, B6,C, PP, K, E ), folio rūgšties, o karotino (provitamino A) juose randama net 80 proc. daugiau negu baltagūžiuose.
  • Lapiniuose kopūstuose taip pat gausu fitoncidų, įvairių fermentų, mineralinių druskų, kalio, fosforo, mangano, sieros, jodo, didelis kiekis geležies. Tai labai naudinga ir gydomųjų savybių turinti daržovė.01 300x243 Kopūstų puota

Poreikiai:

Priešingai nei kitos kopūstų rūšys, šalčiui atsparūs lapiniai kopūstai auga ir paūksmėje, tačiau jiems, kaip ir jų giminaičiams, reikia nemažai maistingųjų medžiagų ir drėgmės.

Auginimas:

Sėjami lysvėse atviroje dirvoje nuo gegužės vidurio iki birželio vidurio, sodinami nuo birželio pabaigos iki rugpjūčio pradžios 50X50 cm atstumu. Auginimo periodas – nuo 16 iki 28 savaičių

Žiediniai kopūstai arba kalafiorai

Faktai:

  • Skirtingai nuo kitų veislių kopūstų, žiediniai kopūstai yra lengviau virškinami ir daug mažiau dirgina skrandį.
  • Patartina vartoti sergant skrandžio opa ir dvylikapirštės žarnos ligomis.
  • Tai dietinis produktas gali būti skiriamas vaikams.
  • Jis gali būti naudojamas sergant, kepenų, širdies ir tulžies pūslės ligomis.
  • Žiediniai kopūstai normalizuoja gliukozės ir cholesterolio kiekį kraujyje.
  • Šiame kopūste esančios medžiagos gerina nervų sistemą.
  • Be to, reguliarus vartojimas patiekalų iš žiedinių kopūstų yra prevencija nuo daugelio vėžio formų.ziediniai kopustai 300x232 Kopūstų puota

Auginimas:

Auginant žiedinius kopūstus, jiems reikia ypač rūpestingos priežiūros. Ankstyvąsias veisles reikia sodinti pirmoje balandžio pusėje, vasarines – nuo gegužės vidurio iki birželio pradžios, rudenines – antroje birželio pusėje. Sodinukų ankstyvajai sėjai geriau nusipirkti iš sodininko, vėlyvesnes veisles galima auginti savarankiškai. Sodinuku auginimo periodas – 4-5 savaitės, vėliau reikia persodinti 50×50 cm, o rudenines veisles - 50x 65 cm atstumu.

Poreikiai:

Reikalauja daug vandens ir maistingųjų medžiagų, dirvą reikia gerai patręšti organinėmis trąšomis. Žiediniai kopūstai jautrūs, bet kokioms priežiūros klaidoms ypač žiedynų formavimosi metu. Dirvožemis turi būti nuolat turi būti drėgnas, bet ne per drėgnas.

Derlius.

Derlių reikia nuimti, kai tik žiedyno krašteliai truputį atšoka nuo lapų; kad jis išliktų baltos spalvos, galima, prieš nuimant derlių, nuskinti keletą lapų ir jais pridengti žiedyną nuo saulės spindulių. Subręsta per 8-12 savaičių.

Brokoliai

Faktai:

  • Brokoliuose yra gausu vitaminų  C, K, PP.
  • Taip pat brokoliuose gausu makro ir mikroelementų, kurie yra būtini normaliam organizmo funkcionavimui: Tai yra geležies, kalcio, fosforo, kalio, natrio. Kopūstų puota

Auginimas:

Brokoliai laikomi žiedinių kopūstų pirmtakais. Jie nesubrandina uždarų žiedynų, jų žiedpumpuriai laisvai išsidėsto po augalą.

Poreikiai.

Tokie pat. kaip ir žiedinių kopūstų. Į atvirą dirvą reikia sėti balandžio pradžioje-birželio viduryje eilėmis 40 cm viena nuo kitos, eilėje atstumas tarp augalų turi būti 50 cm.

Derlius.

Skinami 15-20 cm ilgio žiedynkočiai prieš išsiskleidžiant žiedpumpuriams (esant šiltam orui, žiedpumpuriai skleidžiasi labai greitai). Todėl derlių reiktų nuimti kiekvieną dieną, nes augalas leidžia šoninius žiedkočius iki pat rudens. Subręsta po 10-12 savaičių.

Briuselio kopūstai

Faktai:

  • Iš visų kopūstų rūšių jie yra patys kaloringiausi.
  • Maistingesni už gūžinius baltuosius kopūstus.
  • Briuselio kopūstuose yra nemažai vitaminų, mineralinių druskų, ypač kalio, kalcio, magnio, geležies.
  • Pagal vitamino C kiekį artimi juodųjų serbentų uogoms, o už gūžinius kopūstus jo turi 5—6 kartus daugiau.
  • Labai naudinga naudoti briuselio kopūstų patiekalus žmonėms su sutrikusi kasos funkcija, stiprina imuninę sistemą, turi vidurius laisvinančių savybių. healthiest food brassica vegetables 300x210 Kopūstų puota

Auginimas:

Panašiai kaip lapinių, briuselio kopūstų derlius yra vėlyvesnis.

Poreikiai:

Tinka vidutinio sunkumo ir sunkus humusingas, maistingųjų medžiagų prisotintas dirvožemis, kuri pirma reikia gerai patręšti organinėmis trąšomis. Jei augalas pasodinamas lengvame smėlingame dirvožemyje, gali  atsilikti taip, kad kopūstas nesubrandins kietų gūželių, nes augimas nebus tolygus.

Sodinti reikia tarp gegužės vidurio ir birželio pradžios 60×60 cm atstumu; sėjinukus galima sėti balandžio viduryje atviroje dirvoje. Tiek per mažas, tiek ir per didelis atstumas tarp augalų prastina gūželių kokybę. Jeigu iki rugsėjo vidurio augalai dar nesubrandino gūželių, tai pats laikas nulaužti viršutinį kiekvieno augalo pumpurą. Šis metodas kelia daug ginčų, nes jis neva mažina augalo atsparumą šalčiui.

Derlius:

Briuselių kopūstų brendimo trukmė ilga – mažiausiai 20 savaičių; jeigu jie žiemoja lysvėje, derlių duoda daug ilgiau, jį galima nuimti arba pamažu, arba visą iš karto. Tačiau čia reikia būti atsargiems: pakartotinis užšaldymas ir atšildymas gali pakenkti gūželėms. Todėl saugiau yra rudenį augalus nuimti nuo lysvės ir kartu su lapais užkasti vėsioje vietoje.

Kinietiški kopūstai

Faktai:

  • Kinetiškas kopūstas rekomenduojamas pacientams sergantiems cukriniu diabetu ir hipertenzija.
  • Jis yra širdies ligų ir aterosklerozės prevencija.
  • Šių kopūstų masėje yra daug ląstelienos, reguliariai naudojant yra naudinga sergant skrandžio ir dvylikapirštės žarnos opa, gastritu.
  • Jame yra atjauninančių medžiagų, rūgščių didinančių imunitetą, taip pat savybių valančių kraują.24552 1313759786  800x800 1349371703  328x328 300x300 Kopūstų puota

Auginimas

Kinietiški kopūstai tikri ilgadieniai, o kadangi vasarą jie greit ima gausiai žydėti, tai labiausiai tinka kaip antrinės daržovės

Poreikiai.

Ši kopūstų veislė dera bet kurioje maistingoje, daug humuso turinčioje sodo dirvoje, tačiau jai reikia daug šviesos. Sėti nuo liepos vidurio iki rugpjūčio pradžios tiesiai į nuolatine vietą, eilėmis 40 cm viena nuo kitos, vėliau augalus išretinti, paliekant 30 cm atstumą,

Derlius. Pirmą derlių duoda po 8-10 savaičių; jei oro temperatūra žemiau -15° C, kopūstus reikia nuimti nuo lysves ir įkasti rūsyje į drėgną smėlį arba žeme.

Pekino kopūstai

Kiniškiems kopūstams giminingi Pekino kopūstai brandina ne gūžes, o trumpus mėsingus lapkočius, kurie vartojami kartu su blizgančiais tamsiai žaliais lapais.

Poreikiai.

Tokie pat, kaip ir kinietiškų kopūstų.

Auginimas:

Sėjami nuo liepos vidurio iki rugpjūčio pradžios eilėmis. 30 cm atstumu viena nuo kitos, vėliau išretinami, tarp augalų paliekant 30 cm atstumą.pakchoi 1359967536  328x328 294x300 Kopūstų puota

Derlius:

Augimo trukmė maždaug 8 savaitės, kotus ir lapelius galima skinti iki prasidedant šalnoms.

Tik jokiu būdu nesumaišykite pekino ir kiniško kopūstų. Kiniškasis suka gūžes, o pekino kopūstai brandina lapkočius!

Ropiniai kopūstai (kaliaropės)

Faktai:

  • Vitamino C kiekiu kaliaropės lenkia ne tik baltuosius gūžinius kopūstus, bet ir apelsinus.
  • Suvalgius apie 200 g kaliaropės, vitamino C užtenka visai parai.
  • Vitamino B šiose daržovėse taip pat daugiau negu kopūstuose. Be to, kaliaropės turi daug karotino, kalcio, fosforo, magnio, kalio.
  • Reguliariai valgant kaliaropes mažėja kraujospūdis, yra stiprinama širdis. Taip pat šios daržovės padeda stabilizuoti cukraus kiekį kraujyje.Kohlrabi Kopūstų puota
  • Beje neišmeskite jų lapų jų maistinė vertė, netgi didesnė, nei pačios daržovės, tinka sriuboms ar salotoms ruošti.

Auginimas:

Kadangi ropiniai kopūstai linkę medėti, juos geriau sėti nedideliais kiekiais ir keletą kartų per sezoną.

Poreikiai. Humusinga vienodai drėgna dirva ir pakankamas organinių trąšų kiekis yra būtini, kad ropinio kopūsto gumbai būtų švelnūs ir nesutrūkinėję . Ropiniai kopūstai nejautrūs dienos trukmei, todėl juos galima sodinti nuo pavasario iki pat rugpjūčio pradžios. Pirktinius sėjinukus pirmą kartą galima sodinti į atvirą dirvą kovo pabaigoje, vėliau jų galima kas mėnesį užsiauginti savarankiškai. Atstumas tarp augalų turi būti 25×30 cm.

Derlius. Augalas subręsta per 10-12 savaičių. Negalima leisti gumbams peraugti, nes tada jie sumedėja.

Besijuokianti vasara

(+6, balsavo: 12)
Gegužė 28, 2013; parašė Gintautas

Upės vanduo pro šalį teka labai tyliai. Aš jo dažniausiai negirdžiu. Nebent kai ankstesniais laikais Raketa Nemunu praskriedavo vėžlio greidžiu, tuomet išgirsdavai vandenį teliuškuojantį į krantą mikrobangelėmis. Bet tai ne tekėjimas, o tiesiog vandens garsas. Pats judėjimas, tėkmė, kelias yra negirdimi, neužuodžiami, nematomi ir neliečiami. Šiuo atveju filosofų mėgstama metafora yra smėlis su miriadais kruopelyčių, kurias tuo pačiu metu turi saujoj ir kiekvieną akimirką netenki pro pirštus tyliai byrant ant žemės.

O vasara? Taip! Ji yra labai melancholiška ir emociškai gili, slepianti šį savo rafinuotumą už karštos saulės, triukšmingų maudynių, linksmų vakaronių vėsumą išsaugojančiuose gamtos kampeliuose ir kitų aktyvaus poilsio fragmentų, kurie įaudrina kūnus, mintis tiek, kad dažniausiai rudenį žmonės, tarsi, atsitokėja po ilgo ir gilaus sapno. Ima nustatinėti sau keisčiausias diagnozes.

O būtent vasaros metu ta nunuilstanti tėkmė ir judėjimas atsitrenkia su žmogaus akistata visu pilnu ir stambiu planu. Smėlis, kurį saujomis spaudžiame ir minkome prie jūros, jūra (!) – tokia hipnotizuojančiai lėta, tarytum bet kuriuo momentu galinti sustingti į vieną šiltą ledo gabalą, miškas – su tomis pačiomis dvejomis iš gilumos žvelgiančiomis ir viską stebinčiomis akimis, pagaliau išsiruošimas ir judėjimas atostogauti – norėdami savo atostogomis sustabdyti judėjimą, mes vietoje to, patys pradedam judėti.

Vasara juokiasi. Žaiskit, galvoja, linksminkitės, džiaukitės, šėlkite! Tikrai nereikia kasdien galvoti apie tai, kas yra kuriama ne tavo rankomis, ne tavo mintimis ir iš tavęs nereikalauja nė lašo pagalbos.

besijuokianti vasara Besijuokianti vasara

Iš pievos į lėkštę…

(+1, balsavo: 11)
Gegužė 25, 2013; parašė Rausvė

Sulaukus pavasario ir taip staigiai sužaliavus gamtai, organizmas tiesiog prašosi šviežių žalumynų. Sodininkai jau skina pirmus salotų lapelius. Tačiau jei pasodintos daržovės vėluoja, vitaminų galite prisirinkti tiesiog pievoje. Ar žinojote, kad tokios įkyrios piktžolės kaip didžioji dilgėlė, kiaulpienė ir garšva gali papildyti mūsų, po žiemos nualintą organizmą vitaminais? Jei dar pasitelkit fantaziją ir kulinarinius sugebėjimus, rezultate bus skanus ir sveikas valgis. O dabar plačiau apie kiekvieną žolę:

Didžioji dilgėlė.

Tai yra vienas naudingiausių laukinių augalų. Jos lapuose yra visas vitaminų kompleksas: vitaminai K, C, B2, E, karotinoidai, (karotinas mūsų organizme virsta vitaminu A); nemažai yra geležies, kuri organizme reikalinga eritrocitų gamybai, kitų mikroelementų ( vario, mangano). Šioje kandiklėje maistingumo yra du kartus daugiau negu morkose ir tris kartus daugiau, negu špinatuose, o baltymų kiekiu ji neatsilieka nuo ankštinių daržovių.

Iš jaunų lapelių verdamos sriubos, arbatos; jas labai rekomenduojama vartoti pavasarį. Aš jas dedu į omletą, apipilu verdančiu vandeniu, supjaustau ir sumetu į plakinį, skanu ir sveika.

dilgeles 4fd0f94417080 300x200 Iš pievos į lėkštę...
Šioje kandiklėje maistingumo yra du kartus daugiau negu morkose ir tris kartus daugiau, negu špinatuose…

Vaistams naudojami dilgėlių lapai. Jie renkami augalo žydėjimo metu. Dilgėlės nupjaunamos, keletą valandų apvytinamos, (tuomet nebedilgo) ir nuskinami jų lapai. Džiovinama gerai vėdinamoje patalpoje pavėsyje, išdžiuvę lapai turi būti tamsiai žali, savito kvapo, kartoki.

Dar gaminama dilgėlės lapų tinktūra (spiritinė ištrauka). Imama susmulkintos žaliavos ir 40% spirito santykiu 1:5. savaitę palaikoma sandariai uždarytame inde, nukošiama. Vartojama po 15-30 lašų vidiniam (žarnyno, plaučių, skrandžio, gimdos, hemorojiniam) bei išoriniam kraujavimui stabdyti.

Liaudies medicinoje vartojamas ne tik lapų užpilas, bet ir dilgėlės sultys. Preparatas žudo mikroorganizmus, skatina žaizdų gijimą. Užpile arba sultyse sudrėkinti pavilgai dedami ant egzemos pažeistų odos vietų, trofinių opų, nudegimų.

Kadangi švieži lapai dirgina odą, jie buvo vartojami kaip skausmą nukreipianti priemonė sergant radikulitu, įvairiomis sąnarių ligomis.

Dilgėlės vartoti negalima jeigu padidėjęs kraujo krešėjimas arba yra alergija jai. Taip pat esant strazdanoms ar pigmentinėms dėmėms ant odos, nes didina odos jautrumą saulės spinduliams.

Perskaityti visą straipsnį »

Mainų žiedas

(+7, balsavo: 11)
Gegužė 24, 2013; parašė Gintautas

Sveiki,

skelbiu laišką, gautą iš VšĮ “Actio Catholica Patria”:

Paskutiniais mėnesių pirmadieniais nuo 14 iki 16 val, mūsų patalpose (M.Daukšos g. 26-1) renkasi senjorų grupė, kuriuos mes skatinam eiti savanoriauti (bendraujam su keliom įstaigom, kurios priima savanoriauti senjorus), kalbam apie tai, dalinamės savaorystės patirtimi, dar esam pradėję Mainų žiedo projektą (jis skirtas bendravimui tarp kartų).

Kitą pirmadienį (gegužės 27 d. 14 val.) pas mus lankysis senjorų grupė iš Airijos, jie čia atvyko pagal tarptautinės savanorystės mainų programą – jie pasakos apie save, projektą ir labai tikisi susipažinti su senjorais Lietuvoje, pasidalinti patirtimi ir išgirsti kuo gyvena lietuviai senjorai (bus vertėjas, kuris padės senjorams susikalbėti).

Apie projektą Mainų žiedas:

Mainų žiedas yra galimybė:

būti naudingu, dalintis tuo, ką moki, patirti ne tik dalinimosi, bet ir bendravimo džiaugsmą, gauti paslaugas, kurių nenusipirksi (pvz.: močiutės pasaką), dalintis ne tik paslaugom, bet ir patirtimi, Savanoriauti.

Tikime, kad Mainų žiedas – tai ne tik galimybė kažką gauti ar duoti, bet tai ir bendravimo tarp kartų bei patirties perdavimo ir dalinimosi galimybė.

Apie projektą trumpai: Mainų žiedo projektas bus administruojamas „A.C. Patria“ darbuotojų. Jau esame pradėję pildyti duombazę, kurioje gali registruotis žmonės norintys gauti kokią nors paslaugą bei duoti, tai ką jie moka (tai nebūtinai turi būti koks nors didelis dalykas, galbūt jūs galite prižiūrėti gyvūną, pavežti kur nors su mašina, galbūt mezgate ir norite pasidalinti savo įgūdžiu su kitais, gal mėgstate sekti pasakas ar galite padovanoto kambarinių gėlių ir t.t. ir pan.). Kiekviena paslauga bus įvertinama taškais, už kuriuos bus galima „pirkti“ paslaugą, kurią siūlys kitas Mainų Žiedo narys.


Norėdami sužinoti daugiau ar užsiregistruoti rašykite el. paštu: buksavanoriu@gmail.com.