Už meilę nėra gražesnio nieko,
tai šiltų širdžių ugnis.
Ji sušildo, guodžia, pasilieka,
ji – gyvenimo viltis.
Mylėti duota mums visiems,
visiems širdy kampelis skirtas.
Ar mokame ją nešt kitiems,
kuriems gyvenimas paskirtas?
Branginkim meilę, nes be jos
ledu pavirs širdis…
Šiaurinis vėjas išnešios jos pelenus…
užges sielos ugnis.
Be meilės palaidotas esi,
nes miršta ir jausmai…
Nyku ir tuščia tau širdy,
ir veltui gyvenai.
Mylėti galime visi,
Tėvynę, Žemę, Dangų…
Sudekime širdies ugny
už Žmogų brangų…
Pakeisti niekas negalės to,
ko kartą tu neteksi…
Bus gaila to nepasakyto,
ir to, kas padaryta
sąžinėj ims degti.
Mes tam gyvename šioj žemėj,
kad meilę neštume visiems.
Pakurstykim širdies ugnelę
ir saviems, ir svetimiems.
Komentuoti: IRENA Atšaukti atsakymą