Šeštadienis. Bene vienintelė savaitės diena, kai galiu pagyventi vien savo malonumui. Dažniausiai praleidžiu ją namie – skaitau, eksperimentuoju virtuvėj, užsiimu rankdarbiais ar kitais dalykėliais, kuriems per savaitę nerandu laiko. Nemėgstu triukšmo, didelių žmonių susibūrimų, tad į renginius žiūriu kreivokai.
Sakoma, kad gerai išdresuota sąžinė šeimininko negraužia, tačiau manoji jau kurį laiką buvo aiškiai nepatenkinta. Suprask: pražiopsojai Gatvės muzikos dieną – malonėk pasikultūrinti kitur. Dantys jos aštrūs, tad neliko nieko kita, kaip pasikviesti seniai matytą draugą į Lukiškių aikštę pažiūrėti, kas gero „Vilniaus Brode“.
Mėgstu senienas, tad labai sudomino anų laikų Gedimino prospekto žemėlapis ir nuotraukos, vinilinių plokštelių „skyrelis“. Šypsotis privertė ir žmonių prisiminimai, pasakojimai… Tai ir yra autentika – kažkas tikra, kažkas, kas turi vertę, prie ko iš tikrųjų norima ir galima prisiliesti. Jos nėra labai daug, o bėgant metams turbūt lieka vis mažiau. Prisiekęs hipis Rimas Burokas rašė:
Ką reiškia sugrįžimas į palėpę,
ji vis labiau tuštėja, rudenine saule,
jos visos kertės skaudžiai atsiliepia
debesimis ir vakaru… Iš naujo
bandau išgirsti tavo žingsnių aidą,
kritimą lapų, ilgą šviesią naktį…
kada lange tik liūdnos mano akys
atspindi, rodos, jau ne mano veidą…
Ir tik aušra užtikusi prie stalo
užmigusį ir apibertą lapais
mane paglosto švelniai tavo,
brangioji, skruostu ir už durų slepias…
Renginyje šiek tiek pasigedau aštuntojo ir devintojo dešimtmečio dvasios. Keli muziejiniai eksponatai (automobiliai ir net troleibusas) atnaujinti, perdažyti ir išblizginti taip, kad anais laikais net nekvepia. Bardų muzika – aranžuotės, perdirbimai ir savęs dar ieškančių jaunų žmonių darbai lietuvių, anglų ir prancūzų kalbomis. Kurį laiką dėl tvyrojusios karnavalo nuotaikos dalį susirinkusiųjų norėjosi pavadint „pouzeriais“ (iš prancūzų poseur – pozuotojas, pamaiva, apsimetėlis), tačiau turbūt svarbiausia tai, kad visiems buvo smagu – juk, performuluojant visiems gerai žinomą posakį, dovanotai pramogai į dantis nežiūrima.
Ilgai neužsibuvome, tačiau įspūdžių išsinešėm daug ir įvairių. Prisiminti bus ką: ryškias spalvas, žmonių šypsenas, alyvų ir kaštonų kvapą, truputį duriantį smulkų lietų, itališkos duonos skonį ir žvirblių čirškėjimą. Vien jau pats susitikimas ką reiškia… Sėdėdami ir klausydami koncerto pagalvojom, ką gi šiandien veikė Pilies gatvės įžymybė kunigaikštis Vildaugas – pirmoji bardų daina jam būtų labai (pa)tikusi. Gal atėjo vėliau. Jei nebuvo visai – daug prarado :)
Kelios akimirkos iš „Vilniaus Brodo“.
Kiekvienam patinka gauti gražias, malonias žinutes iš artimų žmonių gimimo dienos ar kitų švenčių, tokių kaip sukaktuvių metinės, proga. Tai sukelia labai nuostabų jausmą. Šios žinutės – sveikinimai parodo, jog tau brangus žmogus nepamiršta tau svarbių, ypatingų dienų. Tokios žinutės dabar gali būti individualizuotos taip, kad taptų dar mielesnėmis.