Šiais metais, kaip ir ankstyvesniaisiais, Vilniuje tris dienas šurmuliavo tapusi tradicine Kaziuko mugė. Spaudoje teko matyti puikių vaizdų, ypač daug jų tinklalapyje alfa.lt, bet yra maloniau apsilankyti pačiam žmogui ir viską pamatyti savo akimis. Taigi, pasidalinsiu įspūdžiais iš mugės pagyvenusio žmogaus akimis. Tenka pripažinti, kad šiuolaikinių Kaziuko mugių vaizdas mažai primena sovietmečiu vykusias analogiškas muges. Pamenu, kaip anais laikais mes visais įmanomais būdais stengėmės išbėgti, nors trumpam, iš darbo ir nukakti į Kalvarijų turgavietę, įsigyti naujų verbų, krepšį ar kokį nors medinį dirbinį.O dabar mugė tris dienas šurmuliavo per visą Gedimino prospektą ir nusidriekė toliau, Senamiesčio link. Ir ko čia tik nebuvo: įvairiausių amatininkų dirbinių iš medžio, stiklo, metalo, molio, odos, gintaro, kailių, siūlų bei audinių. Žinoma, buvo ir verbų, bet lyginant su sovietmečiu, jų nedaug ir stigo įvairovės. Užtat daug kur puikavosi riestainiai, meduoliai, ilgi saldainiai, netradiciniai saldumynai, medus, naminė duona, sūriai, rūkytos žuvys ir mėsos gaminiai ir netgi raugintos daržovės bei įvairūs prieskoniai. Mugėje taip pat buvo galima įsigyti šviežių daržovių, vaistažolių bei kitų įvairių priemonių sveikatos palaikymui.
Aš vykau į mugę, turėdama tik vieną tikslą – įsigyti muilo riešutų, t.y. natūralią skalbimo bei valymo priemonę, augusią ant medžių. Mat, esu alergiška skalbimo milteliams, valikliams, balintojams. Jau išbandžiau tuos riešutus ir esu patenkinta, pirmą kartą tikrai neblogai išskalbė. Pasirodo, kad tuos pačius riešutus galima panaudoti dar 2 ar 3 kartus, priklausomai nuo skalbimo temperatūros. Nusipirkau 1 kg uz 55 Lt ir manau, kad jų turėtų pakakti iki sekančių metų mugės. Tikiuosi, kad atsiras ir daugiau šios naujovės entuziastų, ir mes šiame tinklalapyje galėsime pasidalinti savo patirtimi. Aš dar ruošiuosi atidžiai peržiūrėti šiuos visus riešutėlius, gal rasiu kokią užsilikusią sėklytę , nes norėčiau užsiauginti kambaryje muilo medį, kaip dekoratyvinį. Žinoma, tektų genėti, nes šių medžių aukštis siekia net 25 metrus. Tai tik svajonės, bet, manau, kad kai dar svajoji, kažko norisi, tai reiškia, kad dar gyveni. Apart muilo riešutų, aš įsigijau dar įvairių prekių, nors buvau nusiteikusi nieko daugiau nepirkti. Taigi, pirkau sūrio, pagardinto įvairiomis žolelėmis, naminės duonos, lipčiaus medaus, kanapių aliejaus, kanapių ir kalendrų sėklų, granatų sėklų miltelių, stirnos odelės skiautę langų stiklų valymui, Su Džoko masažuoklį (dovanojimui), o taip pat nedidelę atsidarančią metalinę piramidę, į kurios vidų galima įdėti pasikrovimui smulkius daiktus. Tiesiog stebėjausi, kaip aš įsitraukiau į pirkimą. Juokingiausia man pačiai buvo, kaip aš, pamačiusi, kad moteris perka 10 stirnos odos gabalėlių, paklausiau, ką ji veiks su jais, tai kai pasakė, kad gerai valo stiklus, ir aš nusipirkau. Tik vėliau pagalvojau, o gal ji pajuokavo. Dar neišbandžiau.
Stebėdama mugės lankytojus atkreipiau dėmesį, kad šiemet žmonės mažiau perka, jaučiasi krizė, o tiek visko prigaminta. Daugiausia pirkėjų būriavosi ten, kur prekiavo rūkytais mėsos gaminiais, jaunimas – prie papuošalų, o vidutinio amžiaus ir vyresni sustodavo prie kauniečio Kęstučio, prekiavusio įvairiomis savireguliacijos priemonėmis, t.y. masažuokliais, Liapko aplikatoriais, masažuojančiais padukais ir pan. Kaip ir visados, daug pirkėjų prie raštuotų vilnonių kojinių. Maloniai nuteikė medinių žaislų įvairovė. Daugelio lankytojų dėmesį patraukė įvairių gyvūnėlių figūros, kruopščiai pagamintos iš natūralių medžiagų: kankorėžių, samanų, žolių, lapų ir kt. Tiesiog neįtikėtina. Štai sujungus mažus kankorėžius, atrodo, lyg būtų tikros vištos plunksnos. Daug kas fotografavo, filmavo šiuos unikalius žaislus, bet perkančiųjų nepastebėjau. Mat, žaidimui jie netinka, tik kaip dekoratyviniai papuošalai interjerui galėtų būti.
Reikėtų paminėti gausybę maitinimosi vietų, nemažą alaus pasiūlą, bet manęs tai nedomino, todėl aš aplenkdavau šias vietas. Daug kur skambėjo muzika, vyko koncertai, jautėsi šventinė nuotaika, žmonės nusiteikę geranoriškai. Pirmąją mugės dieną – penktadienį pagrindiniai lankytojai buvo pensininkai ir vaikai, matomai, pastarieji atvykę tiesiai iš mokyklos, nes ėjo nemažomis grupėmis. O pensininkai tai vaikštinėjo po vieną arba, geriausiu atveju, dviese. Išeiginėmis dienomis mugėje lankėsi įvairesnė publika, daugiausia buvo vidutinio amžiaus žmonių ir jaunimo. Malonu, kad mugėje buvo kultūringi žmonės, nesimatė šlitinėjančių, girtų ar besikoliojančių. Jautėsi tiesiog gera aura. Norėtųsi, kad panašūs renginiai dažniau būtų organizuojami.
Parašykite komentarą