Kambarys

Ar žinojot, kad visas gyvenimas ir tai kas vyksta aplinkui turi būti tiksli kopija to, kaip mes visa tai įsivaizdavome savo galvoje ir mintyse? Mane kažkodėl kartais taip smarkiai siutina net smulkiausi dalykai, kurie įvyksta ne taip, kaip buvau numatęs ar kaip vykdavo iki šiol. Eina priešais gatve kaimynas ir nepasisveikina, nors aš net linktelėjau iš tolo. Nors galbūt ir mačiau, kad aplinkui ėjo krūva žmonių, kurie galėjo trukdyti mane pamatyti, nors mačiau, kad jis kalbėjo mobiliuoju telefonu, bet štai paima toks nesuvaldomas blogų emocijų protrūkis, kad mintyse automatiškai susiformuluoja išvada: kitą kartą ir aš nesisveikinsiu. Et, ne kas, ar ne?

kambarys
Kambarys

Bet blogiausi dalykai, žinoma, nutinka bendravimo procese. Ypač, kai kažkas pasako tai, ko neteisybe ir neteisingumu esu įsitikinęs jau 50 metų. Ima šiauštis plaukai ant nugaros, pirštai gniaužosi, pakyla pulsas. Ima netgi atrodyti, kad žmogus ne šiaip sau išsakė savo nuomonę, bet – o čia įdomiausia – bet, kad specialiai bando provokuoti ir siutinti, nes žino, kad mąstau priešingai. Tuomet pyktis auga tiesiog nevaldomas.

Man visą mano nykiai trumpą gyvenimą sunkiausia užduotis buvo adekvačiai priimti kitokį ir kitą pasaulį, nuomonę, žmogų, kurie mane supa. Pernelyg karštakošiškai reaguoju. Aš nežinau, kodėl taip yra. Tai tikriausiai kažkokie psichologiniai dalykai. Tačiau juos dažnai pastebiu ir kitų žmonių bendravime. Keista, kad kitoks suvokimas yra priimamas kaip ataka, o ne kaip tiesiog kito turinio pareiškimas, į kurį reikia atkreipti dėmesį pasitelkiant kitas priemones ir kitas įžvalgas.

Taip, suprasti kitokią nuomonę, reikia atlikti intelektualų žingsnį, tam skirti laiko. Todėl patogiau yra atmesti tą pačią akimirką nei imtis kažkokių žygdarbių. Bet tai tik vienas iš galimų paaiškinimų. Priminsiu, kad kalbu ne apie nacionalistinio jaunimo eisenas, kurios yra savaime blogis ir žingsnis atgal į Hitlerio ir Stalino laikus, ne apie ginčus dėl branduolinės energetikos, kurie aspkritai negali būti vykdomi be didžiulės mokslinės, ekonominės ir politinės patirties, bet kalbu apie paprastus, kasdienius nuomonės išsiskyrimus, kurie kelia ne mažiau problemų nei prieštaringi pseudo-atominiai pasisakymai. „Kodėl tu sakai, kad mums reikia baltų tapetų, jeigu čia idealiai dera pilki?”, „Ir vėl kavoje šaukštelis cukraus, gi prašiau be cukraus!”, „Ar gali nueiti į…?” Net šis paskutinis prašymas kartais būna toks priešingas tuo metu galvoje susidėliojusioms mintims, kad išprovokuoja nereikalingas pasekmes. Būname nugrimzdę į finansinius reikalus, ar galvojame apie darbą, skaičiuojame, mąstome, o čia prašymas lėkštę paduot. Arba, kaip gi gali kitam atrodyti, kad fotelis turi būti raudonas, kai čia taip puikiai dera rudas? Ir iš tiesų fotelis gali būti raudonas ir net su mediniais porankiais, o ne metaliniais – kaip įsivaizdavau, odinis, o ne medžiaginis – kaip įsivaizdavau.

Viskas gali būti kitaip. Žinios netgi gali būti vieną dieną kitokios ir ką tuomet darysite? Visą savaitę kalbama apie banko bankrotą, isijungiate „Panoramą”, norite šviežiausios informacijos, o ten sako „Visos pasaulio šalys sutartinai atsisakė monetarinės politikos, nuo šiandien pinigai nebeegzistuoja.” Ir visą gyvenimą pavydėję kitiems pinigų, vėl būsime nepatenkinti, kad jų apskritai nebeliko.

Viskas gali būti kitaip, jūsų kambarys, kuriame dabar sėdite turi šimtus kitų variantų, kaip galėjo atrodyti ir koks būti. Ir pats jam visai kitaip atrodytumėte nei dabar.

2 komentarai apie “Kambarys”

  1. Svarbu tolerancija kitaip mąstančiam,kitaip atrodančiam ar kitaip gyvenančiam.Aišku,bendrauti žymiai maloniau su bendraminčiu…
    O aš grįžau iš Knygų mugės,sudalyvavus daugelyje renginių,praturtinus save išmintingų žmonių mintimis, pažintimis su autoriais ir knygomis. Nors žmonių gausa šiek tiek vargina,bet galva pilna minčių,patirtų įspūdžių .Kaip reikia nors retkarčiais palikti tą savo kambary ,sugrįžus jis žymiai mielesnis!

  2. Viskas taip ir viskas čia teisinga. Nelabai ką galiu pridurt. Tik kad diena sumauta man nuo pat ryto. Viskas ne taip, kaip norėjau ir planavau. Bet saulytė šypsos ir aš kartu. Ir dieną praleisiu kitaip ir bus gerai.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.