APŽVALGINĖ KELIONĖ Į SUVALKUS

Liepos pabaigoj su dukros šeima nusprendėme pasidairyti po Suvalkus. Juolab, kad kažkada tas kraštas priklausė Lietuvai. Aš buvau minėjusi, kad ruošiasi atidaryti užkardą pro Vygrelius. Užkarda mes vadiname sieną. Taip vadina sienos pravažiavimą ir pasieniečiai. Sienos pravažiavimą atidarė gegužės mėnesį. Todėl mums į Lenkiją patekti tik 9 kilometrai.

Įdomu tai, kai prieš tris savaites buvom lankęsi Lenkijoj, tai nebuvo jokių užrašų, kad prasideda ar baigiasi vienos ar kitos šalies teritorija. Dabar iš tolo švietė ženklas su užrašu: granica panstwa, o grįžtant namo – Lietuvos respublika.

Pirmiausia aplankėme garsiuosius Stančiko viadukus, kur Hitleris karo metu vežė ginklus į Rytus. Dabar vietoj geležinkelio padaryta pėsčiųjų perėja. Kelias eina per daubą, kurios aukštis nuo žemės 56 metrai. Po to vykome į Suvalkus. Ten apsipirkome „Kauflando” parduotuvėj, kur kainos daugmaž kaip ir pas mus: kai kas pigiau, kai kas brangiau.

Važiuodami matėme einančias moteris su šiaurietiškomis lazdomis. Grįžtant užvažiavom prie Kukmedžio piliakalnio, kuris 256 metro aukščio. Labai status kalnas, aš į jį užlipau ropomis, nors aplink vedė kelias. Ant jo viršaus pastatytas kryžius Pauliaus 2-ojo garbei, kurį nufotografavau savo Nokia 6300. Daug pažįstamų lietuvių turim Lenkijoj, tad žinau, kad suvalkai laiko vidutiniškai po 20 karvių, nors yra ir didelių ūkių. Ten gyvenantys Lietuviai pakeiksnoja Lenkų valdžią.

Iš pastatų matosi, kad Lenkai ar mūs tautiečiai gyvena geriau, juos aplenkė socializmas. Visai prie pat sienos yra Vižainio miestelis, kurio bažnyčioj meldėsi mano prosenelė, gyvendama netoliese. Varpinė, skirtingai negu pas mus, ne bokšte, o atskirai. Ši bažnyčia statyta kaip ir mūsų – 1881 metais. Statė tie patys meistrai. Prie mūsų skambino mišioms, bet įėjus į bažnyčią, matėsi nedaug žmonių.

Važiuojant už širdies griebė lenkiškom raidėm užrašyti lietuviški pavadinimai. Vis dėlto tautinė savimonė suveikė. Lenkijoj gerbiama privatinė nuosavybė. Niekur nemačiau dirvonuojančių, neprižiūrėtų laukų. Dar važiuojant matėme daug vėjo jėgainių, kurių reikalauja Europos Sąjunga. Keliai išasfaltuoti, bet siauri. Augustavo apylinkėse labai gražūs kraštovaizdžiai. Mergaitė atliko praktiką Šveicarijoj, tad sakė, kad niekuo nesiskiria. Dar įdedu keletą nuotraukų su vaizdais iš Stančiko.

Patricija

Komentarai

Atsakymai į “APŽVALGINĖ KELIONĖ Į SUVALKUS”: 2

  1. Danutė avataras

    vasara – kelionių metas! smagu, kad žmonės ryžtasi palikti įprastą gyvenimo ritmą ir išvyksta pamatyti gyvenimo svetur… :) taip sutapo, kad šį savaitgalį aš irgi lankiausi Lenkijoje, tiesa, turistiniais-pažintiniais tikslais, tikiuosi, kad įspūdžiai susigulės mintyse ir galėsiu su jumis pasidalinti :)

  2. Gintautas avataras

    Ačiū, Patricija, už įspūdžius. Tuose kraštuose mažai teko lankytis, todėl labai įdomu.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.