Žymų Archyvai: vynas

PIRMADIENIO KEISTENYBĖS

Pirmadienis. Ne veltui sunkiausia darbo savaitės diena. Štai ir man būdavo niekaip nesigalvoja, norint pirmadienio rytą ką nors parašyti į mūsų dienoraštį. Visgi savaitgalis mus kažkiek atpalaiduoja. Užsiimame dažniausiai kita veikla nei savaitės bėgyje, ilsimės ir darome tai, kas mums patinka.

Todėl tikriausiai ir turime tokias sunkias pasekmes pirmadienį. Nes vėl reikia grįžti prie rutininių dalykų, anksti keltis, skubėti ir taip toliau.

Žinoma, daugeliui pirmadienio sunkumas susijęs su papročiu savaitgalį paskirti įvairių alkoholinių gėrimų „testavimui“ ir „degustavimui“. Beje, man yra tekę lankytis keliuose degustacijos seansuose – dabar kalbu apie tikrąją degustaciją – kuriuos vedė gėrimų žinovas Dionizas Velička. Tai juose, patikėkite, nieko naujo nesužinojau. Išskyrus, kurios vyno rūšys labiau erotiškos, o kurios mažiau. Matyt, įmonių vakarėliams šie gėrimų žinovai ruošia specialias šou programas, kurios labiau skirtos pramogai, o ne supažindinti žmones su iš ties įdomiais faktais, kaip atpažinti gerą vyną nuo prasto.

Todėl mano žinios apie vyną baigiasi tuo, jog žinau, kad yra beaujolais (pranc. „božolė“) vynas. Tai pirmasis metų vynas, iš kurio sprendžiama, koks gausis vynas pabrandintas ilgesnį laiką. Be to, yra skirtingos pripažintos pasaulyje vynuogių rūšys, iš kurių spaudžiamas vynas. Tokios kaip chardonnay (pranc. „šardonė“) ar malbec (pranc. „malbek“). Galima ragauti paties įvairiausio chardonnay vynuogių vyno, gaminto Pietų Afrikos respublikoje, Čilėje, Ispanijoje ar Prancūzijoje. Jis gali netgi labai skirtis, nors ir pagamintas iš tos pačios rūšies vynuogių.

Na, gerai, gana man čia kalbėt apie tai, ko neišmanau. Kaip bebūtų, pirmadienį mes pamirštame visas degustacijas ar šiaip savo mielai praleistą laisvalaikį. Ir vėl stojam kovon su… Pačiais savimi? Gal reiktų pabandyti sureguliuoti mūsų laiką taip, kad jame nebūtų tokių smarkių duobių, kaip pirmosios savaitės darbo dienos.

Taip, taip. Mums visi gyvenimo mokymo vadovėliai šaukte šaukia: „būkite savimi, darykite tik tai, kas jums patinka, ir tik tada, būsite visiškai laimingi“.

Tikiuosi, mielieji senjorai, Jums nereikia aiškinti, kad laimė labai asmeniškas ir subjektyvus dalykas. Tad, šablonų čia negali būti. Be to, vienos tautos yra pesimistiškesnės, kitos lengviau priima išgyvenimus. Ir nieko čia nepakeisi. Tiesiog paprasčiausias alkoholizmas daugumai sukuria savaitgalio ir darbo savaitės santykio problemą.

Laimės turėtume ieškoti kasdien. Ir tuo pačiu nepamiršti, kad ji labai arti Jūsų. Dažniausiai viskas priklauso nuo staigaus praregėjimo, kurį patiriame po įvairių sukrėtimų. Nelaukime sukrėtimų. Praregėkime. Ir pirmadienis bus pati puikiausia diena.

LAUKIMO ŠVENTĖ

Paskutinis Advento sekmadienis.

Uždegta paskutinė rausva žvakė ant Advento vainiko, reiškianti džiaugsmą.

Šis laikotarpis nuo senų laikų visiems buvo šventas, tuo pačiu susijęs su įvairiais prietarais. Iš tiesų paskutinieji metų mėnesiai – patys tamsiausi, o Adventas – tai pats niūriausias, pilnas netikrumo ir laukimo metas.

…baltučiu takučiu, su maišu ant pečių,

kailinėliais baltais vaikšto šaltis rytais,

vakarais ir dienom, šalto vėjo pėdom…

Juk taip nedaug liko iki didžiosios Metų šventės, kai visų bažnyčių varpai, skelbs džiaugsmingą Kalėdų rytą.

Nagi pasvajokim, kad jau daug prisnigo, kad brendam per pusnis Kalėdų link. Kaip gerai, kad iki šių dienų dar gyvas paprotys baigiantis metams grąžinti visas skolas, su visais susitaikyti, kiekvieno atsiprašyti. Taip apsišvarinama siela, ne tik kūnas ar tolimiausios namų kertelės.

Nurimę, atgavę dvasinę pusiausvyrą, sutiksime Kūčių vakarą, turbūt patį svarbiausią šeimos šventės vakarą. Tam vakarui į šeimą turėtų sugrįžti visi, kurie buvo išsibarstę per metus, kurie pamiršę kelią namo.

Tegul visi langai tą vakarą būna šviesūs. Nederėtų pamiršti ir vienišių – giminaičių, kaimynų ar draugų, kuriems likimas gal pašykštėjo šeimos laimės, balto Kūčių stalo. Tą vakarą neturėtų likti nuskriaustų ar nelaimingų. Tegul kalėdaičio laužymas sujungia susvetimėjusias mintis, tegul sušildo sugrubusias širdis. Juk Kalėdos – stebuklų metas, kai ir vanduo virsta vynu. Kūčių naktį baigiasi senas ir prasideda naujas ciklas. Tai nepaprasta akimirka, kai pildosi visi kalėdiniai palinkėjimai ir burtai. Tad tegul įvyksta stebuklas, tegul visi žmonės vienu metu tampa laimingi, jautrūs ir pakantūs vienas kitam. Tenuslenka juodon naktin melas, pavydas ir apgaulė.

Su nauja viltimi atsinaujinkime save naujam prasidedančių metų ratui, kilimui aukštyn, į saulę, į šviesą.

Padėkime ant Kūčių stalo grūdų. Simboliškai. Ir palinkėkime, kad tie grūdai sėkmingai sudygtų. Nebūtinai žemėje. Tegul jie sudaigoja mūsų mintyse ir mūsų širdyse. Gerumo ir atlaidumo daigais. To mums dar labai prireiks. Belaukdami Piemenėlių mišių pamąstykime apie trapią būtį šioje žemėje. Tik nuo mūsų pačių priklausys ar paslaptinga šventinė naktis mums taps dvasinio atsinaujinimo riba.

…štai jau krenta baltos snaigės,

tokios baltos tartum raidės…

su baltai baltu sniegu aš linkiu daug dovanų…

Visiems smagių, turtingų ir prasmingų artėjančių Šventų Kalėdų.

Danutė