Pirmadienis. Ne veltui sunkiausia darbo savaitės diena. Štai ir man būdavo niekaip nesigalvoja, norint pirmadienio rytą ką nors parašyti į mūsų dienoraštį. Visgi savaitgalis mus kažkiek atpalaiduoja. Užsiimame dažniausiai kita veikla nei savaitės bėgyje, ilsimės ir darome tai, kas mums patinka.
Todėl tikriausiai ir turime tokias sunkias pasekmes pirmadienį. Nes vėl reikia grįžti prie rutininių dalykų, anksti keltis, skubėti ir taip toliau.
Žinoma, daugeliui pirmadienio sunkumas susijęs su papročiu savaitgalį paskirti įvairių alkoholinių gėrimų „testavimui” ir „degustavimui”. Beje, man yra tekę lankytis keliuose degustacijos seansuose – dabar kalbu apie tikrąją degustaciją – kuriuos vedė gėrimų žinovas Dionizas Velička. Tai juose, patikėkite, nieko naujo nesužinojau. Išskyrus, kurios vyno rūšys labiau erotiškos, o kurios mažiau. Matyt, įmonių vakarėliams šie gėrimų žinovai ruošia specialias šou programas, kurios labiau skirtos pramogai, o ne supažindinti žmones su iš ties įdomiais faktais, kaip atpažinti gerą vyną nuo prasto.
Todėl mano žinios apie vyną baigiasi tuo, jog žinau, kad yra beaujolais (pranc. „božolė”) vynas. Tai pirmasis metų vynas, iš kurio sprendžiama, koks gausis vynas pabrandintas ilgesnį laiką. Be to, yra skirtingos pripažintos pasaulyje vynuogių rūšys, iš kurių spaudžiamas vynas. Tokios kaip chardonnay (pranc. „šardonė”) ar malbec (pranc. „malbek”). Galima ragauti paties įvairiausio chardonnay vynuogių vyno, gaminto Pietų Afrikos respublikoje, Čilėje, Ispanijoje ar Prancūzijoje. Jis gali netgi labai skirtis, nors ir pagamintas iš tos pačios rūšies vynuogių.
Na, gerai, gana man čia kalbėt apie tai, ko neišmanau. Kaip bebūtų, pirmadienį mes pamirštame visas degustacijas ar šiaip savo mielai praleistą laisvalaikį. Ir vėl stojam kovon su… Pačiais savimi? Gal reiktų pabandyti sureguliuoti mūsų laiką taip, kad jame nebūtų tokių smarkių duobių, kaip pirmosios savaitės darbo dienos.
Taip, taip. Mums visi gyvenimo mokymo vadovėliai šaukte šaukia: „būkite savimi, darykite tik tai, kas jums patinka, ir tik tada, būsite visiškai laimingi”.
Tikiuosi, mielieji senjorai, Jums nereikia aiškinti, kad laimė labai asmeniškas ir subjektyvus dalykas. Tad, šablonų čia negali būti. Be to, vienos tautos yra pesimistiškesnės, kitos lengviau priima išgyvenimus. Ir nieko čia nepakeisi. Tiesiog paprasčiausias alkoholizmas daugumai sukuria savaitgalio ir darbo savaitės santykio problemą.
Laimės turėtume ieškoti kasdien. Ir tuo pačiu nepamiršti, kad ji labai arti Jūsų. Dažniausiai viskas priklauso nuo staigaus praregėjimo, kurį patiriame po įvairių sukrėtimų. Nelaukime sukrėtimų. Praregėkime. Ir pirmadienis bus pati puikiausia diena.
Parašykite komentarą