Atsitiktinumai

Atsitiktinumai visuomet pašonėje.

Sėdi pusryčiauti gerai išmiegojęs ir pailsėjęs, tepiesi duonos riekę. Jis sprųsta iš rankų, nukrenta šalimais ant stalo. Juk čia ne įvykis koks. Net neatkreipiu dėmesio. Pakeliu ir pabaigiu tepti sviestą. Valgau, pusryčiauju. Užsimiršę vartau laikraštį, skaitau apie nelaimes ir katastrofas visame pasaulyje. Nežiūrėdamas pakeliu arbatos puodelį ir siurbteliu karšto karšto gėrimo. Nusiplikau burną. Užsiskaitęs, praradau laiko nuovoką ir nepagalvoju, kad per mažai laiko praėjo nuo arbatžolių užplikymo. Gal kiek ir skauda, bet kitos naujienos vėl įtraukia, kad nebelieka atmintyje šios smulkmenos.

atsitiktinumai

10.000-ąjį kartą išeinu į kiemą, į gatvę pasiimti laikraščių ir pašto. Staiga iš skersgatvio išbėga niekad nematytas pašėlęs šunytis. Kad kibs man į kelnes. Gerai, kad tikro senio kelnės – tvirtos, žieminės, plačios. Net nepalietė mano kojos keturkojo dantyti spąstai. Bet kelnėse maža skylė atsirado. Naminės tos kelnės, prie namų taip sakant, tai persirengiau grįžęs ir užmiršau tuos nuotykius sulyg žengimu per slenkstį. Toks ir atsitiktinumas. Smulkmė.

Bet, žiūrėk, o jeigu vietoj sumuštinio būtų ant kojos nukritus plyta, laikyta rankoje, o jei verdantis puodas būtų išsiliejęs ant kūno, o jei koks keletas įsiutusių pitbulių būtų užsivaikę. Tuomet tie atsitiktinumai lieka ilgam ir atmintyje ir gal net kasdien plika akimi matomi. Tokie atsitiktinumai pajėgūs pakeisti net gyvenimus. Priverčia pakeisti darbą, draugus ar net požiūrį į gyvenimą.

Deja, būna atsitiktinumų, kurie nieko nepakeičia. Akistata su jais būna paskutinis adekvatus ryšys su pasauliu. Lieka tik atsminimai ir beprasmės priežasčių paieškos. Atsitiktinumai yra žmogaus gyvenimo dalis ir juos reikia gerbti. Gal kartais net žvakutę jiems uždegti ar skirti mažą auką. Nes jie niekur nepasitraukia. Jie visuomet šalia.

  • Patiko Reginos eksperimentas :))

  • Jurgita

    jeigu kažkas ne taip atsitiko- tai ženklas. Signalas. Kad nenuoširdus tą akimirką esi. Galima patikrinti tam tikrų tarnybų budrumą, bet tik iki tam tikros ribos.

  • Regina

    Bet man galva prašviesėjo,jei meldiesi-eik i Maldos namus ,jei vaikštai pušyne- žiūrėk po kojom,o ne į dangų.O jei šuo užpuola – ginkis…Jei geri kavą ,neskaityk.Bet kaip neįdomu.Štai laidą apie ekstrasensus žiūriu ,pabandžiau ir aš – ištiesiau ranką ,sakau ,jei egzistuoja tai ,duok ženklą.Ir tuo metu sutreškėjo kažkur.Smagu ir linksma – vis ne viena.

  • Marena

    Regina,kiekviename blogyje galima rasti gėrio grūdą.:) Na, griūnant nelūžo kaulai,nereikės ilgus mėnesius gydytis, reiškia dar stiprūs Jūsų kauliukai. O jei visai linksmai pasižiūrėti į situaciją, tai velnias nemėgsta besimeldžiančių. Šast ir pakišo Jums koją!
    Buvo ir man taip, tik su dar liūdnesnėmis pasekmėmis. Sveikatos Jums, Regina!

  • Regina

    Susidomėjus skaitau visus straipsnius- ese.Atsitiktinumai,ar gyvenimo potyriai?Gal kaip į tai pažiūrėsi.Štai[administratoriui leidus]pasidalinsiu savo potyriais.Žiūrėjau laidą apie užkeiktus žmones ,kuriems nesiseka.Jie kreipiasi į kunigą- egzorcistą,kuris malda juos gydo.Man taip pat nesiseka…Maldos metu tie apsėstieji net nugriūva.Sugalvojau ,kad ir aš savo nesėkmes sumažinsiu pati- išėjau pasivaikščiot ir kas žingsnis- meldžiuosi.Ir:paslydau,susitrenkiau šoną ,petį,koją.Grįžau ašarodama. Bet gal čia – ne atsitiktinumas?Gal man pradės sektis?