TECHNOLOGIJŲ PARADOKSAI

Šiandienos temą įtakojo pastarųjų dienų įvykiai vienaip ar kitaip susiję su pasaulio technologiniu progresu. Tobulėjimas atveda prie įdomių pastebėjimų, kuriuos galima laikyti niekaip nesusijusiais su šiais faktais arba priešingai neblogomis metaforomis ir pastabomis tobulinant mokslinius išradimus bei ieškant artimesnio ir tikslingesnio žmonių tarpusavio susikalbėjimo.

Vokietija. Gaisras vandenyje.

technologiniai-paradoksai„LISCO Gloria” kelte praėjusį šeštadienį įvyko smarkus gaisras, stipriai apgadinęs puikiai atrodančią ir šiuolaikišką transporto priemonę. Jeigu paprasto žmogaus akis žiūri su užuojata į gausiai pro visas angas į viršų kylančius dūmų kamuolius, galima tik pagalvoti, kokie jausmas lydi kelto savininkus. Sekdamas naujienas labai džiaugiausi, kuomet sužinojau, kad visi žmonės buvo sėkmingai evakuoti ir nei vienas nepatyrė rimtų sužalojimų. Keltas plaukė keliu, kuriame nuolat gausiai kursuoja įvairių tipų laivai, todėl pagalba neužtruko.

Nuostabu ir šiek tiek nemalonu už laivų statytojus buvo stebėti gaisrą vykstantį mažame taškelyje, apsuptame bekraštės jūros. Atrodytų pagalba čia pat iš visų pusių, tačiau ugnis šią partiją laimėjo be pasipriešinimo. Nesu laivų konstrukcijos ir specialiųjų įvykių operacijų specialistas, tačiau man pasirodė, kad laivai galėtų turėti kažkokią automatinę gaisro gesinimo technologiją, galinčią siurbti tiesiog čia pat esantį jūros vandenį ir jį pilti ant ugnies. Tikriausiai tai dėl kokių nors priežasčių neįmanoma: gal sūrus jūros vanduo netinka, gal laivų sienose negali būti įtaisyti siurbliai ir pan. Konstruktoriai tikrai būtų tokius dalykus įdiegę laivuose, tačiau, matyt, tai sudėtingesnių ateities sprendimų uždavinys.

Čilė. Šeimyninės dramos.

Dar vienas sėkmingai pasibaigęs ir šiuo požiūriu panašus įvykis į kelto nelaimę visų pasaulio žiniasklaidos priemonių keletą mėnesių buvo nušviečiamas iš Čilės. Šį kartą technologijos atliko savo vaidmenį idealiai. Būtiniausias išgyvenimui priemones ir maistą šachtininkai gaudavo nuolatos per specialiai atvertą ir tiksliai į įstrigusių žmonių erdvę atvestą angą. Vėliau pamažu didinant šią angą buvo įrengtas liftas pagaliau sėkmingai išlaisvinęs iš žemės gelmių šachtos darbuotojus.

Jeigu gerai prisimenu vienas iš pirmųjų technologinių stebuklų, patekusių pas šachtininku, buvo vaizdo kamera, kuri galėtų fiksuoti ten įstrigusiuosius ir perduoti išalkusiems informacijos ir sensacijų prie kompiuterių, TV ekranų, laikraščių ar radijo imtuvų. Juk reikia viską nufilmuoti.

Gudrus inžinierių gelbėjimo sprendimas nepasaint to, kad buvo išgelbėtos gyvybės (ar gali būti kas nors svarbiau?) taip pat sukūrė ir sudėtingas šeimynines dramas. Tu išgelbėtas, bet esi antrą kartą viešai (pirmą kartą kai buvai požemiuose) prieš visą pasaulį (nes kameros įjungtos) išspręsti klausimą, kokia tavo šeima bus rytoj. Tu didvyris, o keliems žmonėms išdavikas. O gal tave išdaviku tyliai viduje vadina ir daugiau žmonių?       

3 komentarai apie “TECHNOLOGIJŲ PARADOKSAI”

  1. Jūros vandens nuo druskų filtruojant nepašalinsi… Norint gauti gėlą vandenį ,jūros vanduo gėlinamas.Tai labai brangus metodas ir jis naudojamas labai saikingai. Į jūrą gėlo vandens paSIIMAMA nuo kranto spec cisternuose -tankuose. Gaisro gesinimui naudojamas tik jūros vanduo,jei gaisro metu nesugadinta elektros instaliacijos ir veikia priešgaisriniai siurbliai,jei įmanoma prieiti prie gaisro židinio…. O tai ir būna sunkiausia esant gaisrui laive,nes uždūminimas būna baisus ir labai nuodingi dūmai.. Laivai dažnai gesinami visiškai kitaip-uždaromos ugnies pertvaros-sienos ir nesant oro pritekėjimui ,gaisro ugnis užgęsta pati… Tai vidinėse laivo dalyse,o tokiame kelte to nėra,nes didelės krovinio erdvės-deniai ,kuriuose sustatyti sunkvežimiai-kroviniai. Prieiti būna labai absunkinta…
    Teko plaukti tokiu keltu į Kilį-visą naktį keleiviai linksminasi baruose ar kajutėse,dažnokai pagrindinė žmonių masė yra išgėrusi,tik įgula budi ir dažniausiai ji užimta stebėti keleivius… Jei gaisrų priežastimi sausumoje dažniausiai būna ,,girtas rūkė lovoje..” , tai kelte įvykusio gaisro priežastimi irgi galėjo būti tas pats-neužgesinta nuorūka nepeleninėje,vaikščiojimas su uždegta cigarete po laivo denius,rūkymas vilkiko kabinoje girtam ir tt ir pan…

  2. Panašu į profesionalo komentarą. Dėkui mečislovai, buvo įdomu sužinoti. Kažkur, pamenu, minėjot, kad Klaipėdoj gyvenat.

    Būtent dėl nežinojimo ir pareiškiau šias abejones dėl gesinimo sistemos laivuose. Iš tiesų siurbliai dar ne viskas, reikia sugebėti sparčiai filtruoti vandenį.

  3. Yra laivuose gaisro gesinimo sistemos.Manau, dažnai gaisro pavojus yra nepakankamai vertinamas-dega viskas,net metalas,o laivuose degių medžiagų yra pakankamai. Tai šilumos izoliacija,apdaila-medis ir plasmasė,kabeliai,tepalai ir kuras didžiuliais kiekiais vamzdynuose ir spec. cisternose,baldai ir darbo įrankiai,žmonių drabužiai ir tt.Dega viskas,net metalas ir vanduo,svarbu kokia degimo temperatūra,o uždaruose patalpuose gaisras ir ugnies temperatūra plinta ir didėja gana greitai…
    Automatines sprinklerių sistemas laivuose galima įrengti,tačiau druskingas jūros vanduo jas greitai sugadintų,užkimštų ir pan. Laivo įranga ,panašiai kaip ir turisto kuprinė-visko nenumatysi ir į kelionę visko ko gali prireikti nepasiimsi….Laivuose įgula keičiama ir į reisą renkama naujai,ateina nauji įgulos nariai,o susipažinti su laivo įranga reikia laiko. Dažnokai nepakankamai vertinamas gaisro pavojus,kažkas laiku nepastebima ar šaltai atliekamos pareigos ir iššaukia nelaimes. Ekonominiais sumetimais visada žmonių įguloje yra mažiau nei būtina,o pareigos vienam žmogui sudedamos kelios,žmogus fiziškai visų pareigų net negali įvykdyti ir išpildyti-esu buvęs jūreiviu, laivų remontininkas ,,,,,,

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.