SUDARGO PILIAKALNIAI

sudargas

Tūlas didmiesčio gyventojas, išsiklausinėjęs apie Sudargo geografinę padėtį, pasakytų, kad savo noru jame žmonės negalėtų gyventi, nebent ištremtieji…

Iš tiesų, tai yra labiausiai į vakarus nutolęs Šakių rajono taškas, iš abiejų pusių apribotas dviejų upių, visiškai priartėjęs prie kaimyninės Kaliningrado srities sienos. Tačiau nuolatiniai apie 400 miestelio gyventojų didžiuojasi gyvenantys ant aukščiausios Zanavykų žemės kalvos.

Priemiestiniais Jurbarko laukais privažiavus prie Nemuno, širdis apsąla nuo gamtos grožio aname krante, taip ir norisi pirštu baksnoti ore vardinant išlikusius nuostabius gamtos paminklus – čia Balnakalnio piliakalnis, čia Žydkapiai, Bevardis, Pilaitė, Vorpilis…Todėl labiausiai piliakalnių grožis ir didybė atsivers belaipiojant stačiais jų šlaitais, nuo aukščiausių kalvagūbrių apžvelgiant veidrodinį, debesėlius atspindintį Nemuno paviršių, baltom atramų kojom į jį atsirėmusį Jurbarko tiltą, besidairant po Sudargo apylinkes ir melsvus miškų masyvų tolius.

Įdomi ir miestelio pavadinimo istorija. Nuo 1561 metų išlikęs rašytinis pavadinimas Sudergis, XVIII amžiaus viduryje miestelis vadintas Jansborgu – Jono miestu – miestelio teises išrūpinusio Jurbarko seniūno didiko Jono Radvilos garbei, vėliau rašytiniai šaltiniai mini Sudergius, Sudargius, kol 1911 – 1920 metais nusistovėjo šiandieninis pavadinimas Sudargas. Manoma, kad lemiamas buvo žemaičių didiko Sudargo, 1308 metais minėto kryžiuočių ordino kronikose, vardas.

Didžiausią reikšmę Sudargas turėjęs seniausiais istoriniais laikais, kuomet IV – XIV m.e. amžiuje čia buvo supilta gausybė gynybinių įtvirtinimų – piliakalnių, viduramžiais čia stovėjusi viena stipriausių krašto pilių, kurią sudegino kryžiuočiai 1317 m. birželio 24 d. Audringi šimtmečiai ženkliai pakeitė krašto reljefą – iki šių dienų pakrantėje išilgai Nemuno vieno kilometro atstume yra išlikę tik penki piliakalniai. Ant vieno iš jų yra senųjų žydų kapinių liekanos.

XIX amžiuje Sudargas garsėjo kaip svarbus knygnešystės centras, didelis spaudos platintojas buvo vietinis klebonas M. Sederevičius. Geri darbai neliko užmiršti – miestelio kapinėse prižiūrimas klebono kapas,  Sudargo pagrindinė mokykla pavadinta jo vardu.

Jeigu tektų kada važiuoti per Nemuną ilgiausiu Lietuvoje automobilių tiltu ties Jurbarku, nepatingėkite pasukti vakarų kryptimi ir 12 kilometrų neskubant pavingiuoti gražiomis, kalvotomis Sūduvos aukštumų apylinkėmis į istorinės protėvių žemės kampelį. Kelias tikrai neprailgs, o ir įspūdžiai, manau, bus nepakartojami. Nes Sudargo apylinkių grožiui abejingų nelieka.

httpv://www.youtube.com/watch?v=NXS955ka7Fc

4 thoughts on “SUDARGO PILIAKALNIAI”

  1. nu zdarova.nusprendet pries seonza plunge aplost?))))))))kas geresnio?kas nors mano skaipas jei ka vadia_spb.sekmes jum sekmadieni.pas mane irgi varzybos)

  2. Net ašarą išspaudė Danutės klipas. Kažkadą jaunystėje teko keliauti panemune, aplankant piliakalnius, išlikusias pilys, bet tai buvo taip senai, kad atrodo tik sapnas. Nuostabi, graži ta mūsų tėvyškėlė, dainom apdainuota, protėvių kraujų aplaistyta. Ačiū, nuoširdus ačiū Danutei.

  3. Perskaičiau ir peržiūrėjau ką mums siunčia Danutė. Esu mačiusi ir ne vieną kartą Nemuno krantus iš abiejų pusių. Esu girdėjusi daug istorijų, vaikiškų nuotykių iš pirmų lūpų… na įsivaizduokim save vaikystėje, paauglystėje. Iškėlei koją per slenkstį ir į piliakalnius…
    Dėkoju likimui, kad atvedė mane į šį Lietuvos kampelį. Niekada nekilo mintis iš Jurbarko išvažiuoti, ieškoti laimės kitur. Nemunas… iš vienos pusės pilys, iš kitos – Sudargo piliakalniai… Jei važiuojate palei Nemuną, bet kuria puse, sustoję pailsėti pažiūrėkite į kitą upės pusę…

    Labai malonu, kad galėjau pažiūrėti Danutės akimis. Taigi… plika akis ne viską mato. Ačiū, Danute.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

This site uses Akismet to reduce spam. Learn how your comment data is processed.