Nelaimėje vieniems-
Lyg tamsoje baugu,
Leisk mums paguost Tave,
Pasidalinti netekties skausmu,
Sušildyt Tavo liūdną, jautrią širdį,
Tegul ji mūsų atjautos žodžius girdi.
Rasma
Adele, nuoširdžiai užjaučiame
dėl mylimos sesers mirties.
Tavo draugai Lietuvos ir
Šiaulių parkinsono draugijoje.
sukūrė
Žymos:
Ne aš tuos ežerus kasiau,
Tuos upelius ne aš raizgiau.
Stačias kalvas, gilias daubas
Ne aš šiltais šilais rengiau.
O reikia skirtis ir verkiu,
Visa visa širdim šaukiu:
Kodėl čia likti negaliu
Bent varganu vabalėliu!
/ Jonas Šiožinys /
Amžinai tekės Nemunas, parkris ir išskris paukščiai, o mes po vieną ir visada artimiesiems per anksti išeisime ir negrįšime. Bet sąmonėje likusių liksime… liksime tokie, kokie buvome.
Vakar didelis būrys giminių, kaimynų, draugų į Šimkaičių kapinaites palydėjome tylią, kantrią, slėpusią didelius skausmus net nuo pačių artimiausių žmonių, mano seserį Reginą. Šio mėnesio 28 dieną jai būtų sukakę 53 metai.
Paguodos žodžiai… jie visai kitą reikšmę įgauna, kai netenki artimo žmogaus.
Ačiū visiems, kurie atvykote, rašėte, siuntėte žinutes, skambinote, tegul ir nepriskambinote, kai telefonas būdavo išjungtas, ačiū, kurie buvote mintimis su manimi, ačiū jums, kurie nežinojote apie netektį, bet esate mano draugai.
Skiriu Adelės sesei ir visiems išėjusiems Anapilin
Gyvenimą stengies kaip dailininkas vaizduoti.Pieši,tryni,dailiai tušuoji.Vieniems tai n nekainuoja .Jų spalvos ryškios,darbai geri..pagal aukščiausią skalę.Jie, mokėjo gražiai gyvenimo spalvas suderinti.Kitiems ilgas,be galo sunkus šis dailininko kelias.daug jėgų ir išminties prireikė tapant savo gyvenimo paveikslą.
Audros nubloškia laivus išrauna žydinčius medžius,nesuspėjusius prinokinti vaisių.Negandos daug likimų išblaškė,pasiglemžė,sunaikino žavesį tavo gyvenimo spalvų.Kažko jau trūksta,kažko norėtusi dar ir dar,juk vis dar negali pradėto kurinio,kuris vadinamas gyvenimu,užbaigti.Spalvų beveik neliko,jos labai labai blankios ir ne tokiaa lanksti ranka.Pasižiūri giliau.O,Dieve,pasibaigė ir kreida.
.
Miela sese,Adėle.Gimstam mes po viena,šioj žemėj mes svečiai.Mirštam ir paliekam vėl vieni.Žinau, tavo širdžiai taip skaudu.Kai nelaimė ateina nelauktai.Žinok, mes ateinam iš tolį,nešdami paguodos kibirkštėlę.Lietuvos Senjorai:Birutė
Mes negalime užpildyti Jūsų netekties,bet norime pasidalinti Jūsų skausmu. Mes negalime pakeisti lemties, bet norime palengvinti jos kelią. Mes negalime įveikti būties, bet norėtume padėti savo buvimu.Stiprybes Jums Ada. Juozas ir Naste
Ada,tavo skausmą ir tuštumą teužpildo mūsų draugiška atjauta ir palinkėjimas stiprybės
Zita ir Zigmas
Palinguoki vėjau, diemedžio šaka, dvelkianti liūdesiu giliu, pasakyki visiems, kad išėjus sugrįžt negaliu negaliu… Stiprybės, Adele!
Miela Ada, nuoširdžiai užjaučiu Jus netekties skausme. Stiprybės Jums.
Žmogus- tik žemės svečias
Ir turi jis sugrįžt namo
Bet kaip sunku išleisti jį į kelią
Kuriuo negrįžta niekas atgalios…
Miela Adele, stiprybės, mes su Jumis…
Ada, leiskit paimti dalelę Jūsų skausmo, užuojauta dėl sesers.
Parašykite komentarą