MANO AUGINTINIS – RIKIS

Chm… Įdomus sutvėrimas mūsų namuose atsirado…

Žinai, vėžly, galiu tau tik tiek pasakyti – kvailas esi.  Argi galima eiti iš namų, jei nežinai kelio kaip sugrįžti…

Saugoti pabėgėlį… Užduotis ne iš maloniausių. Tiek to  – pakentėsiu… Kažin ar mano šeimininkai kada nors supras, koks malonumas pasprukti… Ir kodėl jie taip bara mane? Aš juk visada  sugrįžtu.

14 thoughts on “MANO AUGINTINIS – RIKIS”

  1. o čia tai nuotraukos,puiku ir aš pritariu .Gyvūnėliai nujaučia nelaime supranta vienas kita,taip ir žmonės laikykime ar mažą ar didelį

  2. Atgalinis pranešimas: PRISIMINKITE… RIKIS | DRAUGAUKI.ME
  3. Aš apie visus gyvūnus. Kaip Danutė rašė, kad kiti žmonės išmeta gyvūnus. Mes, kurie siuntėm nuotraukas, tikrai to nepadarysim. Juk gyvūnas yra iš tikro kaip šeimos narys. Pagaliau yra dalis pačios savęs, O koks protingas padaras paliks savanoriškai be pastogės. Be to gyvūnai užpildė tuštumą, kurią jaučiame kasdienybėje. Trumpam atsiribojom nuo visko.

  4. linksma Ados kompanija :)
    atkreipiau dėmesį į jūsų „gyvenimo draugę“ ir kad „giminę plačią dusinote“ Rikio nuotykių beieškodama :D radus bet kokią galimybę išsilieti, reikia visapusiškai išnaudoti…visų nuotaika pastebimai taisėsi, apžiūrinėjant mūsų augintinius, manau, dėl to net ir svetainės lankomumas padidėjo :) tai ne politikos rebusus spręsti…
    tikiuosi, kad kada nors ir Murką parodysite su pritaikytais komentarais :)

  5. Labai džiaugiuosi, kad mūsų mažasis Rikis pradėjo tokias gražias diskusijas, kurios galėtų tęstis ir tęstis. Ne veltui žmonėms, sergantiems Parkinsono liga, rekomenduojama auginti gyvūnėlį. Visiems mums reikia šilumos, meilės, tuo pačiu norisi kažkuo rūpintis. Jokia čia paslaptis, kad, susirgus nuolat progresuojančia liga, greičiau negu tikimės sumažėja draugų ratas. O jeigu pats jų neieškai tarpe likimo draugų, tai ir lieki vienišas.

    Į http://www.draugauki.me susirinkome skirtingais keliais ir jau pradedame pažinti vieni kitus. Susirinkome senjorai su savo gyvenimiška patirtimi, savo nuomone. Ar jūs nepastebėjote kaip plūsteli šiluma, kai diskutuojame apie imbierą, gyvūnėlius ar gėles… Dabar galvoju – gal nereikėjo tiek daug apie savo ligą kalbėti. Juk kitiems, kurių ji nepasirinko išbandymui, tai sukelia gailestį ir neigiamas emocijas…

    Kartu su Rikio nuotykiais aš jums buvau įterpusi tokią mažą užduotėlę. Esu kelis kartus rašiusi, kad gyvenu tik su Murka. Laukiau gal kas pastebės, jog Rikis ne mano augintinis. Nieko, tai tik paskatins atidžiau skaityti, o gal kas nors žaidimą smegenų treniravimui sugalvos. Rikis ir Čipsas gyvena man artimoje šeimoje, o vėžlys buvo rastas kelio viduryje, nesuprasi kur keliaujantis.

  6. Šitie kiemsargiai gana protingi- Rikis toks ir matosi. O, laisvės visiems reikia. Svarbu, kad pas šeimininkę sugrįžta. Juk jam ir reikalinga sava chebra:D

  7. Tai matai, Riki… O tu vis nedrįsai pasirodyti. Sakei – ką čia aš kieminis, kai šitiek gražuolių aplink vedžioja. Nežinia kas po tuo grožiu slepiasi. O tu … tik vieną dienelę pabuvai pirmuoju, o kiek atsiliepimų prisirinkai. Dabar ir draugams, pabėgęs iš namų, žinią nuneši – rizikuoti verta.

  8. papildomas komentaras trečiai nuotraukai: „tegu tas vėžlys džiaugiasi, kad ne kate gimė, ot, pavaikyčiau aš tave…“

  9. Puikios nuotraukos! Labai gerai pagauti momentai, atspindintys šunų psichologiją. Komentarai taip pat gerai pritaikyti prie vaizdų.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

This site uses Akismet to reduce spam. Learn how your comment data is processed.