Visur ir tegirdėti: Lietuva šiemet švęs 1000-metį. Tai garsina žiniasklaida: radijas, televizija, laikraščiai, galiausiai apie tai prakalbo mūsų klebonas. Aš apmąstau, kiek mūsų tauta per šį laikotarpį patyrė. Svarbiausias įvykis – Lietuvos krikštas 1387 metais. Tai įvyko prie didžiojo kunigaikščio Jogailos, kuris vėliau tapo Lenkijos karaliumi. Iš mūsų kunigaikščių tik vienam Mindaugui teko garbė vainikuotis karūna.
Visą mūs nedidelės tautos istoriją žymi kunigaikščių tarpusavio kovos, kurios labai nualino Lietuvą. O vėliau kova su kryžiuočių ordinu, baudžiava Lietuvoje, didysis Tėvynės karas, pirmas, antras pasauliniai karai. Kiek reikėjo iškęsti mūsų protėviams! Bet mūsų tauta gyva: turime savą kalbą, savą raštą – galime didžiuotis, kad mūsų nepamynė nei carinė, nei okupacinė priespaudos.
Neseniai išgirdau, kad Lietuvos paminėjimo išgarsinimui turim būti dėkingi Brunonui. Kas jis? Tai
Bavarijos žemės Saksų grafų sūnus. Labai įdomi asmenybė. Vienuoliktais atsivertimo metais tapo vienuoliu – misionieriumi arkivyskupu. Savo švietėjišką misionieriaus veiklą pradėjo pagonių kraštuose. Kaip žinoma, niekas nenori prisiimti svetimų papročių, o tuo labiau religijos.
Brunonas domėjosi literatūra. Žinant, kad tai buvo XI a. – mokslas buvo prieinamas tik turtingiesiems. Jis literatūriškai aprašė savo pirmtako Vaitiekaus Adalberto veiklą, kuris krikštijo žmones Prūsijoj ir žuvo 996 metais. Brunonas tęsė savo pirmtako pradėtą darbą. 1009 metais kovo 9 dieną jis su 18 pasekėjų atvyko prie tuometinės Prūsijos – Lietuvos sienos ir drauge su palydovais pagonių buvo nužudytas, nukirsdinant galvas. Prieš tai jam pavyko pakrikštyti kunigaikštį Netimerą, kuris jį norėjo nužudyti, bet šiam, perėjus per degantį laužą, įtikėjo ir pasikrikštijo.
Dabar daugelis istorikų nesutinka dėl vietos, kur buvo nukirsdintas Brunonas. Reikia suprasti, kad tai buvo viduramžiai – keitėsi šalių sienos. Vieni istorikai galvoja, kad tai galėtų būti netoli Jurbarko, prie Alsos ir Mituvos upių, kiti, kad prie Žiežmarių, Kaišiadorių rajone. Bet daugiausia galvojančių, kad tai įvyko dabartinės Lenkijos teritorijoje – Gižciko miestelyje. Bent lenkai taip galvoja: bažnyčią čia pavadinę jo vardu, gatvę, net veterinarijos vaistinę. Lenkai mano, kad tiksliausia žūties vieta prie šio miestelio esančio Negocino ežero. Čia jo garbei 1908 metais pastatytas kryžius.
Arkivyskupas Brunonas tapo tikėjimo kankiniu. Bet galutinė šio iškilaus vyro žūties vieta taip ir liks mįsle.
Patricija
Parašykite komentarą