LIETUVA IR BRUNONAS

Visur ir tegirdėti: Lietuva šiemet švęs 1000-metį. Tai garsina žiniasklaida: radijas, televizija, laikraščiai, galiausiai apie tai prakalbo mūsų  klebonas. Aš apmąstau, kiek mūsų tauta per šį laikotarpį patyrė. Svarbiausias įvykis – Lietuvos krikštas 1387 metais. Tai įvyko prie didžiojo kunigaikščio Jogailos, kuris vėliau tapo Lenkijos karaliumi. Iš mūsų kunigaikščių tik vienam Mindaugui teko garbė vainikuotis karūna.

Visą mūs nedidelės tautos istoriją žymi kunigaikščių tarpusavio kovos, kurios labai nualino Lietuvą. O vėliau kova su kryžiuočių ordinu, baudžiava Lietuvoje, didysis Tėvynės karas, pirmas, antras pasauliniai karai. Kiek reikėjo iškęsti mūsų protėviams! Bet mūsų tauta gyva: turime savą kalbą, savą raštą – galime didžiuotis, kad mūsų nepamynė nei carinė, nei okupacinė priespaudos.

Neseniai išgirdau, kad Lietuvos paminėjimo išgarsinimui turim būti dėkingi Brunonui. Kas jis? Taipatricija_lietuva-ir-brunon Bavarijos žemės Saksų grafų sūnus. Labai įdomi asmenybė. Vienuoliktais atsivertimo metais tapo vienuoliu – misionieriumi arkivyskupu. Savo švietėjišką misionieriaus veiklą pradėjo pagonių kraštuose. Kaip žinoma, niekas nenori prisiimti svetimų papročių, o tuo labiau religijos.

Brunonas domėjosi literatūra. Žinant, kad tai buvo XI a. – mokslas buvo prieinamas tik turtingiesiems. Jis literatūriškai aprašė savo pirmtako Vaitiekaus Adalberto veiklą, kuris krikštijo žmones Prūsijoj ir žuvo 996 metais. Brunonas tęsė savo pirmtako pradėtą darbą. 1009 metais kovo 9 dieną  jis su 18 pasekėjų atvyko prie tuometinės Prūsijos – Lietuvos sienos ir drauge su palydovais pagonių buvo nužudytas, nukirsdinant galvas. Prieš tai jam pavyko pakrikštyti kunigaikštį Netimerą, kuris jį norėjo nužudyti, bet šiam, perėjus per degantį laužą, įtikėjo ir pasikrikštijo.

Dabar daugelis istorikų nesutinka dėl vietos, kur buvo nukirsdintas Brunonas. Reikia suprasti, kad tai buvo viduramžiai – keitėsi šalių sienos. Vieni istorikai galvoja, kad tai galėtų būti netoli Jurbarko, prie Alsos ir Mituvos upių, kiti, kad prie Žiežmarių, Kaišiadorių rajone. Bet daugiausia galvojančių, kad tai įvyko dabartinės Lenkijos teritorijoje – Gižciko miestelyje. Bent lenkai taip galvoja: bažnyčią čia pavadinę jo vardu, gatvę, net veterinarijos vaistinę. Lenkai mano, kad tiksliausia žūties vieta prie šio miestelio esančio Negocino ežero. Čia jo garbei 1908 metais pastatytas kryžius.

Arkivyskupas Brunonas tapo tikėjimo kankiniu. Bet galutinė šio iškilaus vyro žūties vieta taip ir liks mįsle.

Patricija


Paskelbta

,

sukūrė

Žymos:

Komentarai

Atsakymai į “LIETUVA IR BRUNONAS”: 8

  1. Veronika avataras
    Veronika

    Staripsnyje neminimas realus krikštyjimo procesas. Kaip Brunonas krikštijo Lietuvą: Pirma versija. Pamaldumas. Pas Netimerą atėjo kažkoks svetimšalis, be jokių kalbos barjerų, taisyklinga vokiečių kalba jam tarė – tu durnas ir tavo dievai durni. Tuomet puolė Netimeras su 300 karių ant kelių prašydami Brunono juos pakrikštyti. Antra versija. Dėl dovanų. Brunonas ir 18 jo pagalbininkų išdalino 300 naujos prekės reklaminių pavyzdžių – kryželių ir kiekvieną dovanos gavėją apšlakstė švęstu vandeniu, taip kaip dabar, pristatant naują prekę, dalinami jos pavyzdžiai ar net dovanos. Trečia versija. Cirkas. Klajojančio cirko spektaklio metu pakrapytas Netimeras ir 300 karių. Ketvirta versija. Hipnozė. Masinės hipnozės seanso metu Brunonas užhipnotizavo Netimerą su 300 karių ir juos pakrikštijo. Penkta versija Molotovo-Ribbentropo pakto išardytojas. Brunonas sužinojęs apie ruošiamą karo žygį į Lietuvą, vengdamas kraujo praliejimo, atskubėjęs pranešė Netimerui apie gręsiantį pavojų ir pasiūlė sprendimą kaip to išvengti – reikia apsikrikštyti. Paskubomis Netimeras šį pasiūlymą priėmė. Šešta versija. Teroristas. Brunonas ir 18 jo parankinių užgrobė Netimero pilį. Jį patį, žmoną ar vaikus paėmė įkaitais reikalaudamas išsižadėti pagonybės ir 300 karių krikšto, panašiai taip, kaip elgiasi lėktuvą užgrobę teroristai.

  2. Joana avataras
    Joana

    Geras klausimas,kur ta mūsų savigarba? Ar ją turėjome, kai lietuviai atidavė žemaičius kryžiuočiams, o gal tada, kai atsisakėme savo dievų, o mums atneštus dievus su kalaviju ir ugnimi ėmėme garbinti,arba gal tuomet turėjome savigarbos, kai sutikom tankus su gėlėmis, atvežusius mums stalino saulę? Na tikriausiai mums jos pristigo ir tuomet, kai už butelį alaus ar už pokelį skalbimo miltelių įsiropštėm į ES. Ar turim ją, jei niekinam savo kalbą ir kultūrą, praeikit per Gedimino prospektą, kiek rasit iškabose pavadinimų lietuviškai, lietuviškais taisyklingais žodžiais, paklausykit radio ar televizorių, viskas ar beveik viskas užsienietiška. Garbinam svetimą kalbą, svetimas dainas, svetimą kultūrą, netgi pripažįstam tik svetimą demokratiją.Patys paskelbėm pasauliui, kad nemokam disponuoti savo nacionaliniu turtu, atidavėm į užsienio kapitalo rankas savo didžiasiąs gamyklas, savo ryšius (telekomą), net savo bankų neturime, visi Lietuvoje bankai yra užsienio kapitalo Atrodom, kaip kokie bestūburiai.
    O gal tada lietuviai turėjo savo garbės supratimą, kai nukirsdino galvas atėjūnams, nešantiems savo tikėjimą ir savo dievus lietuviams, juk tuom jie norėjo apginti savo protėvių tikėjimą.

  3. Patricija avataras
    Patricija

    Aš ir pritariu Algirdui- lietuviai nėjo užmušt Brunono į Vokietiją. Jie savo šalyje pasielgė taip, kaip jiems tuo momentu atrodė tinkamiausia.

  4. Zigmas avataras
    Zigmas

    Algirdai, jūs teisus,lietuviai labai pataikauja žydams ir lenkams.1998m.švietimo ministrui Zigmui Zinkevičiui, pabandžius užstoti Švenčionių raj.lenkų vietinės valdžios diskriminojamas lietuviškas mokyklas,tuoj buvo atleistas iš pareigų.Matai,nepatiko mūsų švietimo ministras lenkams.Ar dar reikalingi komentarai?Kur ta mūsų SAVIGARBA?

  5. Algirdas avataras
    Algirdas

    Gerbiamieji, kodel mes lyg apduje, dairomes kitose zemes rodos, kai ji cia pat ir jau daugiau kaip tris simtmecius gyvuoja. LDK Didysis kancleris Kristupas Zygimantas Pacas, buves labai religingu ir viska atidaves tikejimui, 1664-1712 metais pastate labai ispudinga paminkla Lietuviu pirmajam krikstytojui Arkivyskupui Brunonui- Pazaislio vienuolyna, ir jame nutape graziausias freskas krikstytojo Brunono zuties scenas. Nei lenkai, nei vokieciai tokiu paminklu nesukure. Tad garbinkime savo DIEVUS, ir nezeminkime jau sukurtu istoriniu – architekturiniu paminklu, sukurtu musu paciu – lietuviu. Pagaliau, siandiena niekas negaletu nustatyti kitos tinkamesnes lietuviu pirmojo kriksto vietos, tuo labiau, kad apie 1000-tuosius metus ir anksciau i jau gyvavusia Lietuva verzesi ne viena kryziuociu – krikstytoju misija, tik , matomai, tu misionieriu – kryziuociu vadovai nebuvo tokiais garbingais, kaip arkivyskupas Brunonas. Manau, kad ir musu Baznucios vadovai turetu tik dziaugtis jau seniai sukurtuoju Paco istoriniu paminklu ir ji kuo greiciau pradeti tinkamai garbinti. O kad lenkai nori pasisavinti musu kriksto pradzia, arba nori pazeminti mus , kaip arkivyskupo zudikus- tai nieko naujo. Zydai, musu zemese isauge ir praturteje is musu tautos varginduju zmoniu, nuo Antrojo pasaulinio karo ir iki siol , tyciojasi ir zemina mus- visa tauta, kaip zydsaudziais vadina. Tad dabar per lenku prizme dar busime ir vokiezudikais. Neleiskime, kad ant musu , kaip ant palinkusio karklo, kiekviena ozka liptu. Turekime isdidumo ir saugokime tai, ka turime.
    O bendrai, per daug demesio skiriame nuzudytiesiems karo metu. Ne mes – lietuviai isiverze i svetimas salis nuzudeme Brunona, o jis-isiverzelis i Lietuva nusipeno besiginanciuju musu tautieciu atpildo. Mes privalome aukstinti Lietuvos tuometinius gynejus, valdovus -kunigaikscius ir kurti jiems – pirmiesiems paminklus.

  6. Gintautas avataras

    Benai, įdomiais dalykais domitės. Gal norite ir į mūsų dienoraštį parašyti kartais? Suteiktume autoriaus teises.

  7. Benasbb avataras

    Manau su Brunonu surištų vietų nereikia toli ieškoti.Apsilankykite Pažaislyje pažiūrėti M.A. Palonio freskos „Kunigaikščio Netimero krikštas 1009 metais” Apie tai rašyta:
    http://www.xxiamzius.lt/archyvas/xxiamzius/20021106/zvil_01.html
    Amerikos Lietuviai pernai šia tema išleido voką ir pašto ženklą:
    http://picasaweb.google.com/filopars/FilopArtworks2008#5200661709579948258
    Straipsnis apie tai:
    http://picasaweb.google.com/filopars/FilopArtworks2008#5200661065334853762

    Dailininkas Antanas Rimantas Šakalys šia tema šiemet išleido du vokus
    :http://picasaweb.google.com/filopars/2009MetuVokai#5322573712968671842
    ir
    http://picasaweb.google.com/filopars/2009MetuVokai#5322573725854248354

    Sekmės Benas

  8. Danutė avataras
    Danutė

    na, taip, jei ne šventas Kverfurto vienuolis misijonierius Brunonas…
    teko lankytis Gižycko miestelyje, ežeringame Mazūrijos krašte, manau, kad lietuviams labiau rūpi jų vardo garsinimas pasaulyje, bet lenkai anksčiau susigriebė ir 1999 metais paskelbė Brunoną šio miesto globėju, ant fasadinės seniausios Gižycko katalikų bažnyčios sienos 1970 metais atsirado mozaika, vaizduojanti piligrimą Brunoną ir jį puolančius priešus, prie gražaus Negocino ežero stovi kryžius vienuolio nužudymo 900-osioms metinėms, bet prieigos prie jo – apgailėtinos, šiuo metu lyg tai jau tvarkoma, ruošiamasi nuo pavasario pradėti šventinį maratoną :) o dėl tos tikrosios žūties vietos – ar dabar tai labai svarbu? :)

    geriau, jei yra galimybė, labai verta ten apsilankyti, ypač vasarą ten tikrai gražu, tuo labiau, kad ir metai neeiliniai, jubiliejiniai… o tuo pačiu įsivaizduosim, kad po lietuvišką žemę vaikštom…nes nuo aukštesnio kalnelio atsiveria toks jaukiai pažįstamas kraštovaizdis, kad net širdį suspaudžia…

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.