Žmogus, tikriausiai, visoje visatoje yra unikaliausias biologinis kūnas, turintis sąmonę bei suvokiantis save. Joks gyvūnas to nesugeba, nors smegenis turi visi. Jei domėn priimti tik mokslinį požiūrį ir nekreipti dėmesio į kitus šaltinius, tai galime tvirtinti, kad gyvūnai turi tik fizinio kūno protą, o žmogus turi ir savimonę ir protą. Dar, mes apie save sakome, jog mumyse yra dvasia, tačiau tiksliau būtų sakyti, jog žmogus pats yra dvasia, gyvenanti fiziniame kūne. O tai jau yra visiškai kitas sąmoningumo lygis, kokybiškai perkeliantis žmogaus vertę į kitokią plotmę.
Mokslas gali stebėti embriono vystymąsi ir matyti, kaip smegenys pereina visus gyvūnijos vystymosi požymius: varliagyvių, stuburinių ir galiausiai žmogaus. Tačiau ir suaugusių žmogaus smegenų charakteristikos skiriasi. Vieni demonstruoja savo talentingumą, kiti gali atminties stebuklus rodyti. Vieni sėkmingi savo gyvenime, kiti nelabai. Tokie faktai sako, jog smegenų savybės skiriasi. Kodėl?
Šiuolaikinis mokslas tiksliai išmatavo smegenų veiklos parametrus, paišo grafikus popieriuje, yra sukūręs aparatus, matuojančius smegenų biosroves. Visa tai teliktų eilinėmis mokslinėmis sensacijomis, jei tai asmeniškai ir tiesiogiai neliestų kiekvieno žmogaus. Juk visiems norėtųsi būti už kitus protingesniems su visais iš to sekančiais atributais?
Gyvenime žmogus, kaip ir kiti gyvūnai, vadovaujasi savo jutimais, einančiais iš regos, klausos, lytėjimo, skonio, nuovokos apie erdvę ir laiką. Tai skirtingi signalai, moksliškai išreiškiami tam tikrais skaičiais – bangos ilgiu ir dažniu (šviesa yra tik tam tikra banga). Žmogaus smegenys reaguodamos į įšorinio pasaulio dirgiklius taip pat reaguoja savo dažniu, kuris išreiškiamas 14-21 Hz/s (hercais per sekundę) elektriniais virpesiais. Šiame diapazone mes gyvename visą dieną, kol einame miegoti. Dažnai atsitinka taip, jog smarkiai besijaudinant dėl kaimyno sėkmės, dalyvaujant ginčuose, smegenų vibracijų dažnis pasikeičia ir tada jaučiamės labai sudirgę. Yra išmatuota, jog sergančiųjų, pvz. šizofrenija, smegenų bangų dažnis būna tiksliai 26 Hz/s. Jauni žmonės demonstruoja savo smegenų dažnį apie 16-18 Hz/s, vyresni aukštesnes vibracijas.
Kairiojo smegenų pusrutulio dažnio diapazonas vadinamas beta bangomis. Tai yra logikos, matematinio tikslumo, “kieto charakterio” bruožų diapazonas, kuris atitinka išorinio materialaus pasaulio lygmens vibracijas. Kai gulamės miegoti, jei pavyksta nusiraminti, kairiojo smegenų pusrutulio beta bangų diapazonas krenta žemiau 14 Hz/s ir mes užmiegame. Žinoma, miegas būna skirtingas, gilus arba paviršutiniškas. Gilaus miego metu ir apskritai miegant, kairysis pusrutulis ilsisi. Tada galvoje dominuoja 7-14 Hz/s bangų diapazonas – vadinamosios alfa bangos. Dienos metu alfa bangos irgi egzistuoja, bet jų veiklos laikas tėra ketvirtoji kiekvienos sekundės dalis.
Laikoma, kad alfa bangos gali dalyvauti žmogaus dvasiniame gyvenime, jos yra tarsi nešančios dvasingumą. Tai yra vidinės sąmonės – pasąmonės dažniai, galintys papildyti įprastą žmogaus gyvenimą ir pakelti jo kokybę į visiškai kitą, aukštesnįjį lygmenį. 4-7 Hz/s diapazono bangos vadinamos teta bangomis. Atsiradusios smegenyse tokio dažnio bangos sukelia “nušvitimą”. Toks žmogus yra samadchi būsenoje. Tai labai aukšto dvasingumo ir retų sugebėjimų žmogus. Gal ir kažkas iš mūsų norėtų taip nušvisti? 4 Hz/s ar dar žemesnės bangos vadinamos delta bangomis. Tai pasąmonės būsena, o fiziniame pasaulyje matytume letargo miegą arba priešmirtinę būseną. Žmogus yra protingas. Savo proto galiomis, dėmesiu gali valdyti savo smegenų vibracijas, sumažinti fizinio pasaulio įtaką, padidinti sąmonės ir pasąmonės galios vibracijas, padaryti savo ir kitų gyvenimą lengvesnį ir dvasingesnį. Ar to norite? Tuomet laukite tęsinio…
Parašykite komentarą