Prieš keletą savaičių sėdome su žmona prie televizoriaus. Ėmėme spaudyti nuotolinio pultelio klavišus. Norėjosi ką nors, taip sakant, pažiūrėti įdomaus ir praleisti vakarą naudingai, sužinoti ką nors naujo ir pan. Žinoma, ir pats iš anksto į tokį mūsų ketinimą pažvelgiau kritiškai. Niekuomet nieko gero nesitikiu iš tos TV dėžės. Tą vakarą gavome ypatingai gerą smūgį ir nuotaika bjuro su kiekvienu pultelio spustelėjimu, kuris nieko gero nepranašavo: „Bėdų bėdos”, „Vargų vargas”, „Blogis ir negerovės”, „Nelaimės ir kiti gaisrai” ir t.t. Tokios ir panašios laidos buvo rodomos vienu metu per įvairias lietuviškąsias televizijas. Man mano vakaras yra brangus ir aš noriu geros žinios ir geros informacijos. Be to, turiu krūvą savo bėdų apie kurias niekas nenori žinoti, o aš pasakoti.
Išjungę televizoriaus apratą ėmėme su žmona sukti galvas, ką daryti? Kuo paįvairinti vakarą, nes šokti ir dainuoti jau nebuvo jėgų, o sukti galvą su knyga irgi nesinorėjo. Norėjosi tiesiog lengvos pramogos. Staiga prisiminėme, kad tą dieną turėjo vykti naujai išrinkto JAV prezidento Barako Obamos inauguracijos iškilmės. Beveik vienu metu pakilome iš savo vietų ir nuskubėjome prie kompiuterio. Aš prisiminiau, kad vaizdo filmukų apsikeitimų portalas Youtube turi tiesioginių transliacijų kanalą. Nepilną minutę panaršę live transliacijų sąrašą, aptikome tiesioginį vaizdą iš Vašingtono!
Pasijutome nepaprastai, didelio ir plataus pasaulio dalimi. Buvome realiu laiku kartu su svarbiu pasaulio įvykiu, kurį, pasirodo, transliavo daugybė TV kanalų visoje planetoje. Lietuviškos televizijos stotys teparodė nedideles ištraukas gerokai vėliau žinių metu. Netgi šmėstelėjo mintis, už ką moku TV signalo tiekėjams, jeigu jie perduoda vis tą patį per tą patį kiekvieną dieną, savaitė po savaitės.
Iš ties televizija praranda – mano manymu – savo svorį. Tą vakarą jaučiausi iš ties kažkaip kitaip. Internetas suartina su pasauliu, jautiesi aktyvus ir jauti, kad gyveni. Žiūrėdamas televiziją prasmengi į kažkokį nemielą praeities sapną.
Parašykite komentarą