Sakykit, kur ta stebuklingoji šalis,
Kur nėr kančios, kur gėris vien gyvena?
Sakykit, kur ją rast, kaip nepaklyst,
Kol dar širdy maža viltis rusena?
Atsakymą jurbarkietei poetei ir žurnalistei Onutei Čirvinskienei suradau netikėtai. Ta šalis kiekviename iš mūsų. Manau, šį mano atradimą patvirtins dauguma Lietuvos Parkinsono ligos draugijos narių, kurie rugsėjo 4-6 dienomis dalyvavo patirties mokykloje „Vilties krantas“. Ji buvo suorganizuota sveikatos centre „Energetikas“ Šventojoje.
Renginys pranoko mūsų lūkesčius. Tai įtakojo besikeičianti mūsų draugijos vidaus politika. Išsiskirstėme supratę, kad nuo mūsų pačių nusiteikimo, supratimo, geranoriškumo priklauso tiek panašių renginių sėkmė, tiek visos draugijos veikla.
Apie sergančiųjų Parkinsono liga globėjus ir artimuosius daug kalbėjome konferencijoje Klaipėdoje ir po jos. Be šių žmonių gerumo, atjautos ir pagalbos Šventojoje nebūtume patekę į tą stebuklingąją šalį. Vaitkevičių šeima… jie atidėjo į šalį visus darbus, kad paremtų Stanislovą. Tytuvėniškis Česlovas, nei minutei nenuleisdamas akių nuo žmonos Irutės, kuriai liga ypač negailestinga, suspėjo pristatyti meniškas nuotraukas, fotografuoti įdomesnius renginio momentus, pavėžėti pėsčiuosius. Nudžiugino Kretingos bendruomenė. Šiame mieste neįgalus žmogus nepamirštas. Buvo malonu matyti, kai į parodos atidarymą sugužėjo kretingiškiai, ne tik Marytės šeima, kai visas tris dienas dailininkę Genovaitę lydėjo globėja Virginija. Skambiomis dainomis vakaronę papuošė Genovaitės ir Juozo duetas. Kaip nesižavėti Genovaitės gerumu. Mus retai prisimena darbo kolektyvai, o Juozas tik buvusio saviveiklos kolektyvo narys. Sunku būtų buvę be pagalbininkių draugijos narių, globėjų – šiaulietės Reginos ir jurbarkietės Irenos. Ką jau bepridėsi prie Felikso smuiko ar Prano armonikos.
Renginio aidas nuskambėjo toli. „Vakarų ekspresas“, „Lietuvos sveikata“, „Klaipėda“, „Pajūrio naujienos“ kaip paprastai mums buvo dėmesingi. Malonu ir naudinga, kai mūsų renginiuose dalyvauja medikai. Už dėmesį ir patarimus dėkojame doc. Arūnui Ščiupokui.
Ypatingai norisi padėkoti sveikatos centro „Energetikas“ vadovams ir darbuotojams už šiltą priėmimą ir globą viso renginio metu. Padėkoti ir pasidžiaugti, kad pirmą kartą buvome paklausti – ką dar galima padaryti, kad sergantys Parkinsono liga žmonės gydymo įstaigoje jaustųsi patogiai, pagerintų sveikatą.
Miela Onute, nežinau ar aš atsakiau į Jūsų klausimą. Jus taipogi palietė visa puokštė ligų. Nenusiminkit. Viltis miršta paskutinė. O ta stebuklingoji šalis… juk ji yra. Ją suras kiekvienas, kuris supranta kas yra meilė, džiaugsmas, ramybė, kantrybė, malonumas, gerumas, ištikimybė, romumas, susivaldymas.
Su „Energetiku“ neatsisveikiname. Lietuvos Parkinsono ligos draugijos nariai čia sugrįš. Sugrįš po vieną ar būreliais pailsėti, sustiprėti ir aplankyti drebulėlę. Tikimės, kad drebulėlė taps tilteliu, vedančiu žmones į mūsų būrį.
Drebulėlė pasodinta į gerai paruoštą dirvožemį augs ir bujos, o mes lauksime žinios – Parkinsono liga pagydoma.
Adelė Jarušaitienė,
Jurbarkas
httpv://www.youtube.com/watch?v=AZgkvDl-RYQ
Parašykite komentarą