Priminimų apie meilę būti per daug negali. Kad ir ką bepostringautume apie šventės atributikos naivumą, lėkštumą ir beprasmybę (?). Pats taip elgdavausi ankstesniais metais rašydamas šį bei tą šventojo Valentino dienos proga. Simbolius ir prekes kuria gamintojai ir pardavėjai, o dienos lieka dienomis. Ir labai gerai kokią nors vieną iš jų per metus imti ir suskaičiuoti, kiek žmonių mylime. Suskaičiavus, kokia nors forma jiems priminti apie tai.
Meilę, kaip ir daugelį kitų rimtų dalykų, kasdienybėje dažnai pamirštame ir leidžiame jai ištrinti iš aplinkos, iš žodžių, iš minčių. Žmogus pernelyg daug galių suteikia kasdienybei. Galėtų dažniau pasigalinėti su ja ir parodyti kas čia šeimininkas. Kodėl vietoj meilės žodžių mylimam žmogui pasirenkame kokios politinės naujienos aptarimą ar emocionalų savo požiūrio dėstymą ir naują įstatymo pataisą? Įstatymais įstatymais, daugių daugiausia ketveriems metams, po to vėl keisis. O mylimas žmogus kasdien ir visam gyvenimui pasiryžęs būti kartu. Kodėl jis nenusipelno didesnio dėmesio ir malonaus žodžio?
Lygiai tas pats su tam tikro dėmesio skyrimu sau, savo sveikatai, savo žinių lavinimui, pagalbai artimui, pasidalijimui patirtimi, atminčiai apie savo istoriją, kultūrą ir t.t. Jeigu taip atidžiau susidėliotume dieną, tai jos tokios turiningos būtų ir gydančios, kad taptume uoliausiais gyvenimo mylėtojais. O dabar degame žalią šviesą kasdienybei: tai kokia mintis iš darbo nepaleidžia, tai koks vairuotojas užkišo automobilį (burbame visą kelią ir dar grįžę neužmirštame), tai kiekvieną dieną skaičiuojame pensiją. Na, ir panašiai.
Draugauki.me myli savo skaitytojus. Ir džiaugiasi šia gražia vėlyvosios žiemos švente.
Parašykite komentarą