Vakarais, kai būni nepavargęs, mintys taip įsismagina, kad nežinai ko griebtis. Tenka šauktis pagalbos – kviestis miegą. Jo belaukiant būtina pasiruošti melisos arbatos, šaukštelį medaus, o jis, kaip geriausias bičiulis, sutramdo iki pašėlimo įsismarkavusias mintis…
geriausiai minčių srautą paskirstyti tolygiai, vienodais langeliais per visą dieną… :) tuomet vakare jų ima trūkti, atsiranda tuščių langelių, kuriuos kuo puikiausiai užpildo atlinguojantis atsiūbuojantis Didysis Miegas ir užkariauja, nugramzdina į nebūtį mano mintis…mano sąmonę…mano kūną…tam, kad rytoj sugrąžintų naujam gyvenimui, padovanotų naujas mintis ir idėjas…
Parašykite komentarą