Marytės Jurkienės paveikslų ciklo pirmosios dalies “Mano tėviškė – mėlynas Nemuno vingis” tęsinys, kuriame įamžinta vaikų ir jaunų žmonių kasdienybė. Kitos ciklo dalys: “Zodiako ženklai ir šventųjų paveikslai”, „Lietuvos vaizdai”, „Laisva tematika”.
PIEMENAITĖ
———————————————————————————————–
PASIKLYDĘ PIEVOJE
———————————————————————————————–
VAIKIŠKA DRAUGYSTĖ
———————————————————————————————–
ILGESYS
Eglė Brazdžiūnienė
STEBUKLO BELAUKIANT
Ištirpsta dienos, likdamos sapnais,
Pavargę, besiblaškančios, be vietos,
Nurieda ratais dulkančiais keliais,
Nebesulaukę blizgančios karietos
Metus jau puse amžium vadini,
Ir vis tiki, kaip ta maža mergaitė,
Stebuklo laukianti šaltoj nakty,
Jog jis ateis – negali neateiti.
Su sniego sūkuriais, ar per balas,
Gal net per rudenėjantį arimą
Ateis ir vieną dieną išsives
Gyveniman be falšo ir be grimo.
Užgesę žodžiai pusbadėj nakty
Nuguls į praeities skausmingą kraitę.
Net ir didžiausioj nevilty išlik širdy
Nakties stebuklo laukianti mergaitė.
Eglė Brazdžiūnienė
NORIU TIEK NEDAUG
Aš noriu tiek nedaug
Tiktai išlikt tokia, kokia esu –
Su savo parašu ant debesų,
Su savo veidu ežero paviršiuj
Ir nesvarbu Į ką rytoj pavirsiu,
Aš noriu tiek nedaug
Išlikt tokia, kokia esu…
———————————————————————————————–
SU DVIRAČIAIS
———————————————————————————————————–
VAIKAI PRIE JŪROS
Jonas Tarasevičius
ILGIUOSI
Ilgiuosi
to mažo berniuko,
Bėgiojusio
jūros krantu…
Ilgiuosi jo vaikiško juoko,
Kadaise statytų smėlio pilių…
2005.11.27
Komentarai
Atsakymų į “VAIKAI. JAUNYSTĖ.”: 12
Miela Joana ,dėkoju JUMS už tokį šiltą komentarą.Tokie nuostabūs žodžiai -TAI PASKATINIMAS dirbti toliau.
Sveika Joana,
džiaugiuosi, kai surandu Jūsų komentarą.
Apie Marytę esu ne vieną kartą rašiusi. Tikiuosi, artimiausiu laiku surasti laiko perskaityti paskutinius komentarus. O šiandien džiaugiuosi, kad mudvi su Maryte suvedė likimas. Prabudau… pirmiausia ką pamačiau – Jos dovanotas paveikslas.
Stiprybės, sveikatos Jums Maryte!
Aš sužavėta, trūksta žodžių! Atsiradus truputi daugiau laiko, peržiūrėjau visus, gerbiamos Marytės darbus, perskaičiau visus poezijos posmus pritaikytus prie tų paveikslų dvasios. Tai nuostabu,tai kelia susižavėjimą žmogum, padariusiam tiek daug ir tokių puikių paveikslų. Kiek kantrybės, kiek valandų prasedėta kuriant tas grožybes, kiek talento ir širdies įdėta, kiek jausmų ir svajonių , meilės ir ilgesio įsiūta į tuos širdį suvirpinančius paveikslus. Turite labai didelę Dievo dovaną – talentą , jautrią sielą ir gerą širdį. Sekmės, sveikatos, gražių kūrybinių sumanymų ir ilgai dar džiūginti mus savo nepakartojamais darbais.
Lenkiuosi prieš Jūsų talentą ir darbštumą!
Su didžiausia pagarba Joana
Rodos tik buvo vaikystė ,ojau ir ruduo…
vAIKYSTĖ ,nepakartojama ,kaip ir visas žmogaus gyvenimas…
Mano vaikystė ir jaunystė buųvo labai sunki Anksti netekome tėvo ,kuris tapo pokario kovų auka Mama liko su 4 mažamečiais vaikais .SUNKIAI VERTĖMĖS ,nes buvo pirmieji kolūkių kūrimosi metai .KAS NORĖJO ,TAS IR SKRIAUDĖ vienišą moterį.
Bet vistiek ji paliko šilčiausius prisiminimus mano gyvenime .Gal todėl tiek daug nostalgijos ir visuoswe mano darbuose Juose vargana tėvų trobelė ,žydinčios liepos jų žieduose dūzgiančios bitelės .IR VISA TAI ŽODYJE -TĖVIŠKĖ…
[…] VAIKAI. JAUNYSTĖ. […]
Gerbiama Maryte, jau kaip norisi prisiliesti prie Jūsų paveikslų. Prisiliesi ir kūną užlies svaiginanti šiluma. Visi paveikslai žavūs, žaismingi kaip ir pati jaunystė. AČIŪ.
Mila Patricija .Čia vienas iš pirmūjų darbų. Tada buvo tik stambi lietuviška drobė ,tai ir vaizdas išėjo nekoks .Bet jis vistiek man mielas primena vaikystę ,todėl ir įdėjau.
Ka cia bekomentuoti-talentas is prigimties!Man labai patinka.Grazu.
Taip… kam duoda, tai dar ir dribteli. O jei dar pastangų šitie žmonės negaili… Kraipyk čia kaip nori, bet vien norų neužtenka. Štai mūsų Marytė. Judėjimo negalia, kasdienybė tarp keturių sienų, bet visada gerai nusiteikusi, nebijo rizikuoti. Neabejoju, kad tos savybės padėjo Jai. Padėjo nepalūžti ir paieškoti ką ateidama į gyvenimą atsinešė.
Šauni paroda!
kokie spalvingi ir šilti šiandieniniai Marytės paveiksliukai! ilgesys beribis, pieva su mišku susiliejusi, merginos, rodos, tuoj sės ant dviračių ir kvatodamos nurūks į pavasario žiedus…vaikai prie jūros… :)
tik „piemenaitės” technikos niekaip neišsiaiškinau :( kad siuvinėta – matau, o tarpas nuo siuvinėjimo medžiagos iki rėmo kuo užpildytas? tarsi mezginys būtų…
Maryte, padėkite! :)