Ašarose paskendęs verkia dangus,
Darželiuose želia rūtos.
Ten apdainuotas kiekvienas akmuo –
Mus Tėviškės gimtos.
Čia už laisvę Lietuvos –
Žuvo mūsų broliai, sesės.
Jie aplaistė žemę Lietuvos –
Ne ašarom, o krauju savu.
O žūdami, tyliai ištarė,
Gyvenkit žmonės, mylėkit Tėvynę.
Už kurią žūstame mes jauni…
Ir užtraukė dainą, laisva, laisva tu Lietuva.
Pagyvenusių žmonių bendrija “Pajūrio krantai”
Birutė Sivickienė
Klaipėda
Parašykite komentarą