Ar kada žiūrėdami į ant asfalto piešiančius vaikus susimąstėte, kad šios meno rūšies (!) šaknys siekia dar XVI amžių? Kai kurie užaugę „tepliotojai“ jos taip ir nepamiršo – siūlau susipažinti su gatvių tapyba.
Europoje klajojantys menininkai pradėjo taip reikštis greta bažnyčių. Priežastis paprasta – katedrose baigę savo darbus italų dailininkai turėjo rasti naujų pragyvenimo būdų. Sužinoję, kada kuriame mieste vyksta bažnytinės iškilmės ar šventės, jie mielai prisijungdavo – dažniausiai paprastomis priemonėmis (kreida, anglimi ar čerpėmis) ant šaligatvių vaizdavo bažnyčių paveikslų scenas, o žiūrovai, jei likdavo patenkinti, numesdavo jiems monetų. Ši tradicija gyvavo iki Antrojo pasaulinio karo ir vėl atgimė 1972 metais.
Anksčiau tai tebuvo niekuo per daug neišsiskirianti tapyba, tačiau dabar ši meno rūšis pakito ir išpopuliarėjo visame pasaulyje. Ji turi daug naujų pavadinimų: trimatė gatvės tapyba, trimatis šaligatvio ar kreidos menas, trimatės iliuzijos ir pan. Medžiagos taip pat šiek tiek pasikeitė, tačiau kreida sėkmingai naudojama ir toliau.
Greta tokių piešinių arba jų fone labai noriai fotografuojasi turistai, darbai patraukia ir vietinių akį. Gal ir jums Lietuvoje teko matyti ką nors panašaus?
Parašykite komentarą