Motinos diena… Albinutė ruošiasi šventei iš anksto – troškina gaiduką, perka įvairius skanumynus, nes sulauks svečių – aplankys dukra ir trys sūnūs su šeimomis. O svečiams išvykus, sekančią dieną skambins mums, grupiokėms: „Užeikit, rodos, tiek mažai pasiruošiau, o kiek visko liko.”
2003 metų birželio mėnesį įregistravome Lietuvos Parkinsono Draugijos Jurbarko skyrių. Pirmo renginio metu, pristatydama skyriaus narius, ties Albinute stabtelėjau, nebuvau užsirašiusi jos profesijos ir… išsisukau iš padėties „Tiesiog – Mama”. Šeši metai mes kartu. Daug kartų viešėta Albinutės namuose, suvalgytas ne vienas gaidukas, vartyti Lietuvos istorijos puslapiai, ir kiekvieną kartą kalbėta apie keturias jos atžalas. Kaip ir kiekviena mama, ji gyvena savo vaikų gyvenimais, ilgėliau stabteli prie to, kuriam sunkiau. Dažnai susitinkame gatvėje ir tik po kurio laiko supratau, kad „Einu į skaityklą” reiškia, jog ji eina į biblioteką pasikeisti knygų. Kai pamačiau ką ir kiek ji skaito, nesusilaikiau nepaklaususi, kada pamilo knygą. O ji labai paprastai paaiškino: „Aš visą laiką norėjau skaityti, bet niekada tam nelikdavo laiko. Sunki jaunystė, dar sunkesnis pokaris, kai namuose likome vienos moterys, po to vaikai, darbas kolūkyje ir savo ūkyje, našlės dalia…”
Supratusi, kad vienai tvarkytis didelėje sodyboje yra sunku, o reikalauti vaikų viską metus skubėti jai padėti būtų neprotinga, ji įsigijo butą Jurbarke, kur šalia bažnyčia ir parduotuvė. Ir paskyrė šią gyvenimo atkarpą sau. Skaito knygas, aktyviai dalyvauja parkinsonikų veikloje, važiuoja į ekskursijas ir visada šypsosi. Tokia ji paprasta, tuo pačiu nepaprasta moteris, be gailesčio palikusi sodybą turisto akį traukiančioje Raudonėje, galvodama apie vaikus. Vaikai turi savo šeimas, savo vaikus, savo gyvenimą.
2007 metai, rugsėjis. Susirinkome pasveikinti Mamą, Močiutę, Draugę garbingo 80 metų jubiliejaus proga. Kairėje jubiliatės sesuo.
2009 metai, kovas. Jurbarkiečiai šoka. Albinutė trečia iš kairės.
——————————————————————————————
IŠ ALBINUTĖS ALBUMO
Šviesios atminties Tėvelis – jis vienas iš šeimos patyrė tremties kančias.
Žydinti jaunystė.
1955 metai, Raudonėje.
Išvažiuojame į Atlaidus…
Albinutės turtas – dukra su broliukais – dvynukais.
Ir sūnelis – pagrandukas.
Parašykite komentarą