TĖVELIUI

Mano mintys į praeitį nuklydo,

Man taip liūdna ir graudu.

Kadangi mano tėvelis, žuvo tuoj po karų,

Kai man buvo penkeri.

O širdies skausmas –

Prasiveržia kaip vulkanas.

Skruostu rieda ašaros, ne stiklinės,

Pasaulis kurčias mano skausmui.

Gyvenimas nelepino manęs,

Jis buvo pilnas nuoskaudų, nusivilimų.

Nekeikiau aš likimo –

O pavadinau aš jį, lemtimi.

Mieli tėveliai!

Teliejas meilės upė  Jūsų širdy,

O Dievulis, tepripildys Jūsų širdis džiaugsmų,

Kad ši diena, Jums pražystų laimės žiedeliu.

Pagyvenusių žmonių bendrija “Pajūrio krantai”
Birutė Sivickienė, Klaipėda