Categories
Esė Lauros Karpavičiūtės dienoraštis Menas

Sek Tave lydinčius ženklus

Pasaulis sukurtas taip, kad jo pamatas yra viena kalba, kurią visi girdi, tačiau kurios nebesupranta.
Pasaulis sukurtas taip, kad jo pamatas yra viena kalba, kurią visi girdi, tačiau kurios nebesupranta.

Yra knygos, kurios mus įkvepia, pamoko ir pataria, kaip reikia gyventi. Viena tokių knygų yra portugalų rašytojo P. Coelho knyga ,,Alchemikas“. Kai kas nors paklaus tavęs, kaip elgtis vienoje ar kitoje situacijoje, gali pasiūlyti jiems vieną vienintelį paprastą būdą, kuris minimas šiame romane. O patarimas visai paprastas:

Kai nežinai gyvenime, kaip elgtis vienoje ar kitoje situacijoje, tiesiog sek ženklus.

Kur bebūtum, ką bedarytum, visur žmogų lydi ženklai. Anot P. Coelho, kiekvienas gyvename savo asmeninę legendą:

„Gyvenime viskas ženklai, – atsako anglas, pagaliau užversdamas žurnalą, kurį skaitė. – Pasaulis sukurtas taip, kad jo pamatas yra viena kalba, kurią visi girdi, tačiau kurios nebesupranta. Tos Universaliosios Kalbos, šalia kitų dalykų ir ieškau. Kaip tik todėl esu čia. Mat privalau surasti vieną žmogų, mokantį šią kalbą. Alchemiką.“

Galbūt, tas vienas žmogus, kuris moka savo gyvenimo ženklų kalbą ir esi tu? Ir dabar, kai gaivus pavasario vėjas išpūtė visas visas blogas mintis, pažvelk į savo dieną, į ženklus, žmones, kuriuos sutinki savo kelyje. Ir reikšmingi taps ne žodžiai, kuriuos pasako žmonės, o veiksmai, atliekami juos tariant.

Ženklai. Jie gali būti ne tik įprasti pakelės kelio ženklai, žymintys, kur sustoti, kur sukti, ar kur atsidursite aklavietėje. Gyvenime nuolat lydi ir KITI gyvenimo ženklai. Tik jie daug subtilesni ir ne tokie ryškus bei aiškūs, kaip kelio nuorodos. Ar pastebi juos?