Ką mums šiandien reiškia Tadas Blinda? Paklausti, daugelis mūsų tikriausiai atsakytume: filmo herojus, knygos personažas, žmogus tariamai egzistavęs XIX a. viduryje, žinomas kaip svieto lygintojas, nepasiturinčių užtarėjas.
O gal jis buvo tiesiog plėšikas siautęs anuomet Žemaitijos keliuose, gyvenvietėse, siekęs staigiai ir lengvai praturtėti? Kiek ši asmenybė yra interpretuota mūsų rašytojų, iškraipyta politinių laikmečių?
T. Blindos praeitimi pradėjo domėtis rašytoja Lazdynų Pelėda. Po to, XX a. pradžioje, jos darbą perėmė ir sudėliojo dramą Gabrielius Lansbergis – Žemkalnis. Tuomet tai buvo svarbus reiškinys plėtojant lietuviškąjį indetitetą, pasakant, kas mes esame Rusijos carinėje imperijoje.
Sovietmečiu T. Blindos personažas labai tiko okupantų ideologijai plėtoti. Svieto lygintojas buvo tapatinamas su komunistine valdžia. Žinoma, tuomet prižiūrimas komunistinės cenzūros T. Blindos asmenybę atgaivino rašytojas Rimantas Šavelis. 1972 m. buvo pastatytas filmas, T. Blindą įkūnijo aktorius Vitas Tomkus. Tai filmas išpildytas aukštu aktoriniu meistriškumu, kuriame akcentuojama revoliucinga T. Blindos asmenybė, siekianti vadinamos teisybės, kurią tarp eilučių žiūrovas turėjo pamatyt ir sovietinėje sistemoje. Su šiuo filmu daugelis užaugo, jis tapo artima, neatsiejama gyvenimo dalimi.
Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, į T. Blindą pradėta žiūrėti naujai. Vėl gi, rašytojas R. Šavelis jį atkūrė kiek kitokiame amplua. Jis dabar priešinasi ne tiek vietos žemvaldžiams kiek carinei valdžiai, kitaip rusams. Šiandien priešinimąsis Rusijos įtakai yra tapęs aktualia diskusijų tema, juolab, yra nepamirštos sovietinės okupacijos skriaudos.
T. Blindos personažas žinomas kaip kovotojas, tačiau prieš ką jis kovoja – tai jau esamų politinių aplinkybių ir plunksną valdančiųjų reikalas.
Vystant kalbą apie šiandienos politines aplinkybes ir įtakas, neprasprūsta pro akis visuomenės tiek lauktas naujas T. Blindos filmo variantas „Tadas Blinda. Pradžia“, kuriam scenarijų parašė Jonas Banys. Nuskambėjęs kaip brangiausias filmas iki šiol statytas Lietuvoje, tik pasirodęs kino teatrų salėse nudriekė eiles prie kino kasų. Daugelis pamačiusiųjų filmą neslėpė nusivylimo, kino kritikai taip pat negailėjo aštrios kritikos. Filmas, turėjęs sujudinti lietuvišką patriotiškumą, šio tikslo neatliko. Sunkiai suprantama, kur panaudotas beveik trijų su puse milijonų litų filmo biudžetas. O gal tai normalu šiandienos Lietuvoje – pilnai nepagrįstos išlaidos – kasdienybė. Juk prie šio projekto kaip ir prie Valdovų rūmų finansavimo prisidėjo Kultūros ministerija, kuri puoselėja lietuviškumą. Filmo pavadinime esantis žodis „Pradžia“ gal būt yra atitikmuo Valdovų rūmų neužbaigtam statybų finansavimui, ten kur žvėriškom sumom iškeliauja mūsų pinigai ir rezultatai tik vos apčiuopiami.
Taigi, kyla natūralus klausimas, kas šiandien yra T. Blinda, svieto lygintojas ar plėšikas?
Parašykite komentarą