Brangus Tėveli,
Jei ne vasarėlė,
Gaivios rasos lašelis,
Nežydėtų pievų gėlės,
Nekvepėtų dobilai.
Tėveli, Tu mane augindamas
Buvai kantrus kaip ąžuolas,
Niekad nesakei,kad pavargai.
O aš to nesupratau.
Nors nuo metų naštos
Pabalo tau plaukai
Lyg žiedai ant obels –
Kiekvienas amžius turi savo žiedą.
Tėveli, Tu – mūsų stiprybė ir paguoda,
Kas mano širdį paguos, jei ne Tu?
Šiandien mes suaugę – nebe vaikai,
Bet širdy tu man liksi amžinai.
Pagyvenusių žmonių bendrija “Pajūrio krantai”
Birutė Sivickienė, Klaipėda
Parašykite komentarą