Be komentarų. Užrašas plakate: „Seni žmonės. Netgi būdami dvasiomis jie vis dar nori prisėsti.”
Šaltinis: Demotyvaciniai plakatai.
Be komentarų. Užrašas plakate: „Seni žmonės. Netgi būdami dvasiomis jie vis dar nori prisėsti.”
Šaltinis: Demotyvaciniai plakatai.
sukūrė
Žymos:
Manau ,kad visas žmogaus gyvenimas jo pilnavertiškumas jau būna užprogramuotas nuo motinos iščių.Jeigu žmogus gimė turėdamas aukštą dvasinį potencialą tai jis augdamas kaip kempinė sugers visą kas teigiamą ir atmes neigiamą,netgi jei aplinka nebus tam palanki.Nepalanki aplinka, sielvartas ir sunkumai žmogui gali padėti dvasiškai tobulėti netgi labiau, negu lengvas ir viskuo pertekęs gyvenimas. matomai nuo pertekliaus ir pasidarėme niekam nejautrūs ir abejingi. nes lengvas ir viskuo pertekęs gyvenimas neskatina žmogaus nei dvasiškai, nei fiziškai tobulėti.
sutinku,kiekvienas savimi privalo rūpintis,ir kas rūpinasi žino,kaip tą daryti ir kaip būti laimingu.
jeigu paciam nerupisielos lavinimas ir tobulejimas tai niekas nepades.O galimybiu tam yra daug ir ivairiu
Visą gyvenimą reikia turėti siekių.Jeigu nesieksime savęslavinti,siekti savo vidinės harmonijos,tobulėti iki paskutinės dienos-liksims iš tikrųjų zombiai. Mažiau kreipti dėmesį į materialų pasaulį,daugiau siekti sielos pakilimo-tada jausies laimingas
ne visi gal vaikai tokie,na,o jei senelio tokie vaikai,tai gal senelis blogai auklėjo,gal kažko nedadarė…
gal jis ir galetu gyventi pas vaiku, tikiu kad be liudesio gyventu ,jei vaikai nebutu savanaudziai ir parazitai…
O tas sukumpęs senelis mielai galėtų gyventi pas savo vaikus ir vargo nematytų,bet čia jo paties pasirinkimas liūdėti ant suolelio,jo dvasiai taip norisi ir niekas jo iš ten nepajudins,jo dvasia čia ir liks amžiams,pabandykit iššaiškinti jam dvasios dėsnius…
Ar daug tokių šviesių žmonių kiekvieno aplinkoje..? Dauguma kažkokie zombiai,bedvasiai ir be žmogiško-dieviško prado… Aš tai pilnai suvokiu ,kas ir kodėl čia taip yra… Net jauni ,pilni kūrybinių jėgų ir jaunystės niekuo nesidomi,kiek pagal mokyklos programą perskaitė mokykloje knygų ,tuo ir apsiriboja,nusikaltimų kronika yra pats aukščiausias skaitalas laikraštyje ar tv.
Mano senelis irgi mirė 98 m ir visą gyvenimą net nesirgo nei karto,net nepražilęs … Dvasingi žmonės neserga…Girdėjote? Tačiau tokių yra vos vienetai..
Štai kad ir religija,(mokymai apie žmogaus dvasią,sielą ir sąmonę)kiek žmonių bandė pažinti pilnumoje tokius dalykus, ? Vos vienetai.Dauguma vos prisilietę prie pažinimo arba pasineria į dogmatizmo fanatizmą,arba visiškai nusigręžia nuo dvasinio pažinimo ir užsidaro materializme(geriau ganysiu žąsis ,būsiu santechnikas ,ar tt),tik nežengs sekančių žingsnių…
Kiek tokių sergančių ir nelaimingų nuvažiavo į Palangos sveikatos mokyklą ir išmoko elementarių gyvybės palaikymo metodikų,pabandė keisti savo gyvenimą teigiama linkme praktiškai? Tie ,kurie ten apsilankė yra šviesuoliai,tačiau tokių yra vis tik mažuma… Atsimerkime ir pažiūrėkime tiesai į akis,nusiimkite tamsius akinius…
Vaistai brangūs,gydytojai chamai,valstybė bloga…- o ką padarėme kiekvienas iš mūsų konkrečiai kad gyvenimas net asmeniniame gyvenime pasidarytų lengvesnis ir geresnis? ogi nieko… Pasirodo iš nieko niekas neatsiranda ir niekur nedingsta-toks energijos tvermės dėsnis… Jokių pastangų būti dvasinku ir sveiku,tai tokiu ir nebūsi.
Dvasia yra dieviška idėja būti Žmogumi,tik tą įdėją galima ir iškraipyti-siela -yra jėga,energija kuri turi būti aktyvi ,kitaip ji tampa pasyvi… Sąmonė (sąžinė + intelektas ) turi būti sąmoningas,aktyvus,nuolat papildomas ir besivystantis. Fiz kūnas yra arkliukas ,kuriuo visos dvasinės struktūros naudojasi ,be kurio neįmanoma Dvasios vystymąsis…
Dvasios kultūra( dvasios kultas ))) arba paprastai kultura ( menas,grožio pojūtis, išaukštinanti muzika ,bet ne triukšmas ) turi būti kiekvieno žmogaus gyvenime,tačiau ar daugeliui tai svarbu? abejoju…
Nesutinku ,kad senas ,žmogus bedvasė gyvybė.Ir kaip rašo Mečislovas ,kurioje vos rusena gyvybė.Mano tevelis 102metų.Protas ,kaip jauno kiek jis prisimena ,kaip būdamas 5m ganė pas ūkininkus žąsis.Dar skaito spaudą knygas.Tai ,jeigu jis būtų bedvasė gyvybė ,tai jo nedomintų niekas.
Man niekaip nepraeina vieną kartą matytas vaizdelis-
– sėdi prie pirkios senas sukumpęs senelis,galvą smakru padėjęs ant rankų sudėtų ant lazdos, ašarotomis akimis žiūri į tolį ,tyliai verkiančia širdimi laukdamas atvykstančių savo vaikų,,,
-tai kokią dvasią gali jis turėti ,,,?(Kas tai yra? )
Gyvename taip,kaip jaučiamės,kiekvienas esame savo emocijų šeimininkas,sugebame patys pakeisti vidinio dialogo turinį.
Tas ir yra kad savaip ,kad dauguma vadovaujasi tik gandais,o ne asmeniniu praktiniu patyrimu…,, Nekrikščioniškieji ” ir yra gal būt daugiau tiesos turintys ,nei sektantiškas ,dogmatiškas teiginys neturintiems dvasinio patyrimo ir įžvalgos…
,,Siela, dvasia ir širdis – tai sąvokos, kurias kiekvienas iš mūsų savaip suprantame. Siela yra tai, kas nemirtinga mumyse; dvasia daugeliui – mūsų galvoje esantis nematerialumas; o širdis yra mūsų emocijų centras.”-Siela nors ir nemirtinga(?),tačiau tai yra tas ,kuo mes tarpusavyje bendraujame,dvasia yra ,,būti žmnogumi ” įdėja duota kažkieno(?),o širdis (intuityvusis dvasinis žmogaus gerumo (dvasingumo,sugebėjimo mylėti ? ) savybė ,daugumai tai tik kraujo pompa ir tiek . Emocinis organizmo dalis yra visiškai kita… Taip kad nesupratote manęs(mano minties ?).
Siela, dvasia ir širdis – tai sąvokos, kurias kiekvienas iš mūsų savaip suprantame. Siela yra tai, kas nemirtinga mumyse; dvasia daugeliui – mūsų galvoje esantis nematerialumas; o širdis yra mūsų emocijų centras. Tačiau jokioje kitoje srityje nekrikščioniškieji ir klaidingi įvaizdžiai neužtemdė aiškaus ir objektyvaus Biblijos pranešimo taip kaip mokyme apie žmogų.
Yra tokie žmogaus gyvenimo evoliucijos dėsniai-
vos gimęs žmogutis gyvena tik sau. Jis visais įmanomais būdais mokinasi,mokinasi darydamas klaidas(atsimenate kaip mažas vaikas lenda visur ir net prie pavojingų dalykų,pvz prie karštų židinio durelių,ugnies ir tt), ir taip vos ne iki 8-9 m .Paskui žmogutis plečia įsisąvinimą horizontaliai-plečia socialinius ryšius,didina savo fizinio pasaulio žinias ir apimtį kol apie 16-19 m pereina į kitą savo dvasios-sielos ir sąmonės vystymosi lygį pradėdamas gyventi dėl būsimos šeimos.Tada atsibunda lyties instinktai ir žmogus jau sąmoningai net nesivaldo-jį valdo hormonai( juose esančios dvasios nori materializuotis į fiz pasaulį ). Taip vyksta iki 41-49 m o nusilpus instinktams (o gal pasenus …) žmogus vėl pradeda gyventi kitokį gyvenimą,gyvena dėl kitų,dėl sociumo-daro karjerą, vėl plečia socialinius ryšius ,didina savo širdies gerumo turtą. Tik tas procesas po nepilno dešimtmečio vėl nutrūksta ir žmogus pradeda gyventi sau,savo malonumui.Deja jo dvasios puolėkis neužilgo vėl keičiasi (nors ne visiems…) ir žmogus pradeda ruoštis tarnavimui dievui…. Apie septyniasdešimtus metus žmonės susidomi savo dvasiniu gyvenimu,daugiau lankosi maldos namuose,daugiau dėmesio skiria savo vidiniam dvasiniam gyvenimui.Tik deja,tokiame amžiuje gyvenimas jau padarė savo,ligos apriboja žmogaus mąstymo ir jutimo organus ir žmogui būna be galo sunku pro gyvenimo naštą prasimušti iki dvasios energijų lygio… Dažniausiai dvasinis regėjimas neišvystomas,dauguma net nežino tokį esant,nedaromi jokie žingsniai link to,kad išplėsti savo pojūčių galimybes. Regėjimas silpsta,jis iškraipomas į visas puses-toleriagystė,trumparegystė neleidžia matyti gyvenimo realybės visame jo grožyje,nes regėjimo organai yra visaregiai,tačiau reikalinga treniruotė ir žmogus gali matyti visiškai kitaip- bioenergetinis sensorinis matymas,astralinis mątymas,matymas sapnuose… Kiti jutimo organai yra net neprisimenami ir tarsi nesvarbūs-klausa ir jos diapazonas nuolat keičiasi ir dažnam jau tokiame amžiuje yra vos ne per pusę susiaurėjęs,uoslė būdama vienu iš sudėtingiausių gyvenimo pažinimo organų būna visiškai sunaikinta,tiesiog rudimentinė…. Žmogaus dvasios organai-mentalas,širdies ekstrasensorinika, astraliniai emociniai organai,bioenergetiniai jutimo organai ir pati gyvybės energetika būna pažeista,fragmentinė, ir sunykusi,organizmo holografija užteršta-todėl žmogus praktiškai nejaučia jokių dvasių buvimo nei savyje nei išorėje,nei dievo,nei sociumo dvasios… Jis pats tarsi bedvasė būtybė ,kurioje vos čiurlena gyvybės likučiai… O galėtų būti visiškai kitaip…
Tokio amžiaus žmogus vėl grimsta į vidinį suvaikėjimo procesą ir taip iki senatvinio kūdikio ir gyvybė užgęsta…
Dirbti galima ne tik su rankomis,kuriant materialųjį daiktų pasaulį,bet būtina ir psichoenergetinė organizmo treniruotė-psichotechnikos,meditacijos,joga ,(dvasinis darbas ).
Be tokio darbo žmogus anksti pavargsta gyventi,greitai nusibosta,gyvenimas negilus,inkstinktų vedamas…
Parašykite komentarą