Kad Lietuva sensta – šventa tiesa! Jaunimas išdumia į užsienius, tvirtai pasiryžęs sugrįžti kai pasens. Hmmm….ar tikrai?
Gal gi gyvenkime taip, kad nereiktų bėgti iš namų ir kad nereiktų po to sugrįžti, nes viskas bus neatpažįstamai pasikeitę, gal net susvetimėję, nors ir žolė ta pati, ir medžiai tie patys…
Gal gi reiktų gyventi šiandien, palaikant vienas kitą geru žodžiu, laiku ištiesiant nuoširdžią pagalbos ranką, paguodžiant, nusišypsant – bent tai mūsuose nieko nekainuoja! Gyvenimo prasmės reikia ieškoti paprastuose dalykuose…savyje, atvira širdimi…
Kas sakė, kad senatvė nurašyta? Kas sakė, kad senjorams jau nieko nebereikia, kad jų gyvenimo džiaugsmas nutrūksta sulig tam tikra amžiaus riba?
Visi gyvenimo periodai yra žavūs – skirtingai, bet dėl to ir įdomiai.
Linkiu daug potyrių! Nuoširdžiai!
Danutė
httpv://www.youtube.com/watch?v=j5UpgeEIIuM
Parašykite komentarą