Pavasaris atskubėjo visu greičiu, tarsi koks viesulas. Vakar pasivaikščiojau keletą valandų mieste ir nesupratau, ar apskritai mačiau pavasarį ar ne. Atrodė, jog pats vasaros vidurys: saulė kaitino, vėjo beveik nebuvo, visi žmonės vaikšto apsirengę pačiais lengviausiais turimais drabužiais ir nešini vandeniu atgaivinti kūnui ir praskalauti tuoj pat džiūstančią burną. Pavasarį vis dar išduoda mažais pumpurais ir vos vos žalia spalva pasidabinusi augmenija. Ir Velykos tokios šiltos seniai jau beprisimeną. Ypač palyginus su pernai metais, kuomet vos išstovėjome lauke prie bažnyčios rytinėse mišiose, atrodė šaltis smelkiasi kiaurai. Visai kitokie pojūčiai buvo šį sekmadienį. Saulė, šiluma, žaluma.
Kokiomis mintimis pasitinkame šių metų visuotinį atsinaujinimą nenumaldomai skelbiamą gamtos ir įvairių pasaulio religijų?
Mano mintys, kaip visuomet, kūrybiškos. Jau ne kartą minėjau apie draugauki.me ir kalbeki.me tobulinimo darbus. Idėjų turime daug, tačiau jų realizavimas yra gana lėtas ir kruopštus reikalas. Todėl jokių konkretesnių pažadų dar
negaliu duoti. Tiesiog siekiame ir sieksime ateityje, kad šie tinklapiai būtų įdomūs ir naudingi pagyvenusiems žmonėms. Kad galėtume daugiau dėmesio skirti svetainių progresui, kvietėme prisijungti savanorius, norinčius rašyti į draugauki.me. Skelbimą buvome paskelbę draugauki.me, mūsų įstaigos tinklapyje bei darbo paieškos portale CV.LT. Džiaugiamės, kad suradome vieną tikrai rimtą pagalbininką. Tai Feminos vardu pasirašanti autorė, skelbianti, mano manymu, vienus įdomiausių straipsnių šioje svetainėje. Jai pasirodžius, visų mūsų bendravimas tiek komentaruose tiek forume tapo nepalyginamai aktyvesnis. Tai ypač džiugina žinant, jog Femina yra jaunas žmogus.
Tačiau iš kitos pusės mūsų savanorių paieška atskleidė ir dar vieną įdomią tendenciją. Mes gavome maždaug apie 15 pasiūlymų pagelbėti kuriant draugauki.me turinį. Tuo tikrai džiaugėmės ir manėme, kad ši sritis domina įvairaus amžiaus žmones. Tačiau parašius pirmą atsakymą būsimiems pretendentams ir paprašius atsiųsti bent kažkokį trumpą tekstą įvertinti jų rašymo ir gebėjimo dėstyti mintis gabumus, jie pradingsta tarsi į vandenį ir jų kilnūs tikslai ir norai taip gražiai pristatyti pirmuose laiškuose išgaruoja. Galbūt neteisingai formulavome savanoriško darbo užduotį, galbūt per daug paprašėme, norėdami įsitikinti su kuo bendraujame? Galbūt. Kolkas tai tik neatsakyti klausimai.
Kitos mintys pasitinkant pavasarį yra tos pačios ir senos kaip pasaulis: karų nemažėja (artimieji rytai ir šiaurės afrika), stichinių nelaimių taip pat (žemės drebėjimas Japonijoje), ekonominės problemos nesitraukia (gali būti sumažintas JAV skolinimosi reitingas, ko nebuvo šioje šalyje jau apie 30 metų, taip pat Portugalijos, Graikijos ekonominiai sunkumai), technologinės naujovės sparčiai skeverbiasi į gyvenimą ir jei tu neturi išmanaus telefono, šiandien esi beveik niekas. Galėčiau vardinti ir toliau. Čia kaip loterijoje, gyveni ir džiaugiesi, kad nepalietė cunamis, kad nenuvertėjo valiuta, kad tavo gatvės neužtvėrė koks patruliuojantis tankas. O kaip bus rytoj matysime. Savo darbus vis vien dirbsime ir tikėsime sužaisti sėkmingą dienos loterijos partiją.
Parašykite komentarą