Rudenio kraitelis

Artėjant žiemai, kuri mūsų nelepina vitaminų gausa, ruduo apdovanoja gėrybėmis. Kas gali būti maloniau, nei gražią, spalvotą rudenio dieną, miškelyje rinkti raudonus šermukšnius. O kaip malonu šaltą žiemą, gardžiuotis vitamininga arbata, kuria pasirūpinome rudenį….

Erškėčiai

Erškėčiai yra trijų rūšių: miškinis, raukšlėtalapis ir paprastasis. Jie skiriasi ne tik išvaizda, bet ir vaisių chemine sudėtimi. Erškėčiai turi daug vitamino C. Miškinis erškėti jo turi 4 – 14 %, raukšlėtalapis – iki 6 %, paprastasis – iki 0,9 %. Vitamino C kiekis vaisiuose labai priklauso nuo to kada jie renkami (ne visai prinokę vaisiai mažiau vitaminingi). Be vitamino C juose yra karotino, vitaminų B_1, B_2, PP, K, E. sėklos turi daug karotino, vitamino E, nesočiųjų ir sočiųjų riebiųjų rūgščių. Beje man tai skaniausia arbata, kurią prisimenu dar iš vaikystės, kai su seneliu kartu rinkdavom ir džiovindavom…

Erškėčių vaisiai renkami, kai prinoksta – nuo rugpjūčio pabaigos iki pat šalnų. Prinokę jie esti tamsiai raudonos spalvos. Surinkti paskleidžiami vienu sluoksniu ir tuojau pat džiovinami krosnyse, džiovyklose, ar orkaitėse 80-90° C temperatūroje. Išdžiuvę vaisiai turi būti raudonai oranžiniai arba tamsiai raudoni, be kvapo, saldžiai rūgštaus skonio, susiraukšlėjusiu paviršiumi. Suspaustų tarp pirštų vaisių odelė trūkinėja.

Iš erškėčių vaisių verdamas nuoviras, kuris vartojamas vitaminų trūkumui kompensuoti. Jis gaminamas taip: 20 g susmulkintų uogų dedama į emaliuotą indą, užpilama 400 ml verdančio vandens, dedama į kitą indą su vandeniu ir statoma virinti, pamaišoma. Virinama 15 min. ir paliekama 45 min. nusistoti. Po to perkošiama, geriama po 100 ml 2-3 kartus per dieną po valgio. Beje arbatą galima virti iš džiovintų lapų bei vainiklapių. Ji labai skani, kvapni.

Jei yra alergija žemuogėms arba braškėms, erškėčio uogų geriau nevartoti.

Paprastasis šermukšnis

Vaistams vartojami laukinių ir kultivuojamų paprastųjų šermukšnių  visiškai prinokę vaisiai. Skinami rugsėjo – spalio mėnesį., be vaiskočių. Džiovinami gerai vėdinamoje patalpoje arba džiovykloje 60-80° C temperatūroje. Jei oras geras, galima džiovinti lauke, pavėsyje, paskleidus plonu sluoksniu ant popieriaus ar audinio, retkarčiais pavartant. Išdžiūvę vaisiai turi būti blizgantys, labai raukšlėti, raudonai oranžiniai arba rausvai raudoni, savito silpno kvapo, karčiai rūgštūs. Suspausti tarp pirštų neturi jų tepti. Pajuodavusios sugedę uogos išrenkamos ir išmetamos.

Šermukšnio uogose yra daug vitamino C, taip pat rutino, karotino, pektinų, vitamino E, todėl švieži ir džiovinti vaisiai vartojami hipotavitaminozei gydyti. Patariama juos maišyti su erškėčio vaisiais. Arbatai ruošti imame 1 valgomąjį šaukštą uogų mišinio ir užpilame 200 ml verdančio vandens, kaitinama ant silpnos ugnies 15 min. po 45 min. arbata nukošiama, pripilama tiek virinto vandens, kad būtų pilna stiklinė. Geriama pasaldinus po 50 ml. 3-4 kartus per dieną.

Šviežių uogų sulčių geriama po 1 arbatinį šaukštelį 30 min. prieš valgį sumažėjusiam skrandžio sulčių rūgštingumui didinti.

Nesubrendusiose sėklose yra ciano rūgšties, kurios didelės koncentracijos organizmui labai kenksmingos. Todėl uogos naudojamos tik pilnai subrendusios

Šermukšnių vaisių vartoti nepatartina, jei yra padidėjęs skrandžio sulčių rūgštingumas, alergija šermukšniams, viduriuojama, sergama opalige.

Šermukšnio lapai turi dezodoruojančių, fitoncidinių savybių.

Paprastasis putinas

Putino vaisiai renkami visiškai subrendę, giedrą dieną su vaiskočiais, nes vaisiai lengvai mechaniškai pažeidžiami. Džiovinti galima lauke, pavėsyje arba palėpėje. Jeigu džiovinama džiovyklose temperatūra turi būti 60-80° C. Kai išdžiūsta, vaiskočiai pašalinami. Vaisiai turi būti apvalūs, raukšlėti, blizgantys, raudonai oranžiniai arba raudoni, be kvapo karčiai rūgštaus skonio.

Putino uogose gausu vitaminų. Patariama valgyti šviežias uogas. Kad būtų skanesnės jos sutrinamos su cukrumi. Uogų nuoviras tinka šlapimui varyti, prakaitavimui skatinti.

Baltarusių liaudies medicinoje putino uogų ir žiedų nuoviro geriama nuo viduriavimo, įvairių skrandžio, žarnyno ligų.

Putino uogų nepatariama vartoti, jei yra atonija, sumažėjęs kraujospūdis, laikosi aukšta temperatūra, ligonis linkęs viduriuoti, serga maliarija.

Dygliuotasis šaltalankis

Medicinoje vartojami šaltalankio vaisiai. Geriausia juos rinkti spalio gruodžio mėn. po pirmųjų šalnų uogos būna saldžiai rūgščios, lengviau atsiskiria nuo šakelių.

Šaltalankio uogose yra daug įvairių vitaminų – B_1, B_2,C, E, karotino, folinės rūgšties, todėl sultys – viena geriausių hipovitaminozės profilaktikos ir gydymo priemonių. Žmonės dažnai išmeta uogų išspaudas, o iš jų galim pasigaminti šaltalankio aliejaus, kuriuo gydomos įvairios odos ligos, skrandžio ir dvylikapirštės žarnos opaligė, gimdos kaklelio erozija. Šiam tikslui išspaudos išdžiovinamos, sumalamos, ir užpilamos saulėgrąžų aliejumi santykiu 2:3 po to laikoma 3 savaites šiltoje vietoje, retkarčiais pamaišoma. Prieš vartojimą aliejus nukošiamas. Ilgiau preparatas tinka vartoti, jei laikomas vėsioje, tamsioje vietoje, nes šilumoje aliejus apkarsta.

Šaltalankių aliejumi gydomi nudegimai, pūliuojančios žaizdos, tepama suskeldėjusi oda, pažeista burnos ertmės gleivinė. Aliejus pagretina pažeistų vietų apitelinio audinio susidarymą ir tuo pačiu gyjimą. Sergantiems skrandžio, dvylikapirštės žarnos opalige, šaltalankio aliejaus patariama gerti po 1 arbatinį šaukštelį 2-3 kartus dienoj.