Įtariu, kad šiandienos dienoraščio pamastymai daug kam nepatiks ir sulauksiu daug kritikos dėl jų. Bet galbūt dienoraštis ir yra geras tuo, kad čia gali reikšti savo nuomonę.
Tačiau, kaip žinote, paprastai aš stengiuosi kalbėti už daugumą senjorų, nes toks ir yra draugauki.me tikslas. Ir būtinai tai darysiu ateityje.
O buvo taip. Su savo vaikais ir kolegomis pensininkais nuolat pradėdavau ginčytis, kuomet kalba pasisukdavo apie Rinau šeimos istoriją. Nes jie labai užjausdavo mergaitę ir jos mamą. O ką aš? O aš vis sakydavau, kad ši istorija labai jau keista ir joje slypi kažkas neaiškaus. Mane vadindavo nejautriu, skeptiku ir negatyviai nusiteikusiu šio įvykio atžvilgiu.
Bandydavau teisintis, kad teismai dėl tokios paprastos situacijos tiek ilgai tęstis negali. Taip pat atkreipdavau jų dėmesį į mamos šaltakraujį ir neemocionalų veidą, pasakojant apie vaiko tragediją. Na, o labiausiai man užkliūdavo didžiulis žiniasklaidos dėmesys. Mano seno bičiulio dukra dirba vaikų teisių skyriuje prie savivaldybės, tai jie kasdien susiduria su žymiai sudėtingesnėmis ir įdomesnėmis istorijomis, tačiau jomis kažkodėl žurnalistai nesidomi.
Tikiuos, jog nuo vakar dienos kai kas pereis į mano pusę. Turbūt girdėjote paskutinį istorijos posūkį, jog tėvas mergaitę pagrobė ir per Latviją išsivežė į Vokietiją. O ar matėte vakar žydruosiuose tv ekranuose, kad visame vaiko vogimo trileryje dalyvavo ir televizija su savo kameromis?
Tad, tikra tai istorija ar pramanyta? Pramanyta. Tačiau atsakymą į kitą klausimą, koks yra šio prasimanymo tikslas, mes sužinosime tik istorijos pabaigoje. Tad, turime toliau sekti įvykius ir dalyvauti. Kai kurie sumanymo fragmentai jau aiškėja. Ponia Inga dalyvauja seimo rinkimuose nuo Liberalų ir centro sąjungos (LiCS). Juk bet kokia istorija gali padėti būti išrinktam, ypač sulaukusi tokio atgarsio kaip ši su mergaite.
“Dviračio žinių” pelės politilogės Mauzeris ir Sūrskis vakar taip pat išsakė mane palaikančią nuomonę. Žinoma, tik žymiai labiau hiperbolizuotą. Pasak jų, Michaelis yra Berlyno mėgėjų teatro aktorius, o Inga Renau dailininkų sukurtas trimatės grafikos modelis ir apskritai yra netikras žmogus. Ir kitą savaitę mes balsuosim, ar palikti vaiką šiame realybės šou ar išbalsuoti.
Žodžiu, nepamirškime paprastos šiuolaikinių modernių laikų tiesos: kuo daugiau apie kažką šnekama, tuo įnirtingiau reikia ieškoti kažko užslėpto už šio pasakojimo: trečiame, ketvirtame ar dešimtame plane. Nenustebkit, jog ne visada pavyks ką nors aptikti, tačiau teks išlikti paprastais šio teatro žiūrovais ir vertintojais.
Parašykite komentarą